KAZYS BRADŪNAS
Mes gulim po stuobriniais kryžiais,
Įkaltais į ledinę žemę,
Kurią čia pirmąkart sušildo
Atšalę mūsų kūnai.
Jūs apie tai parašot laikraščiuos,
Ir fotografijas parodote žurnaluos,
Ir skelbiat svetimom kalbom
Aklajam ir kurčiam,
Kad ten kažkur, gale pasaulio,
Mes gulim po stuobriniais kryžiais.
Be reikalo. Nedrumskite ramybės
Ir netaisykit mūsų pagalvės,
Palikite mus Viešpaties akivaizdoj
Neaukštintus ir nepažemintus.
Mes nebenorim grįžti
Į dieninius gyvųjų reikalus —
Palikit po stuobriniais kryžiais
Baltoj kaip Ostija taigoj
Nepaliestojoj žemėj,
Kuri prisikėlimo būgnais dunda,
Kai krinta artimųjų ašaros...
Palikite mus Viešpaties akivaizdoj...