religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1983 / SAUSIS - JANUARY / VOLUME XXXIV, NO. 1

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš “Laiškų lietuviams” ekskursijos. Viršelio nuotrauka — Algirdo Grigaičio.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636.

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Popiežius Jonas Paulius II šiuos 1983 metus paskelbė Šventaisiais Atpirkimo metais. Mat pagal tradiciją Kristus mirė, atpirkdamas žmoniją, 33 metais, užtat kas penkiasdešimtieji metai nuo jo mirties yra sukaktuviniai, tad vėliau ir buvo pradėta juos skelbti šventaisiais metais. Šiais metais nuo Kristaus mirties sueina 1950 metų, todėl jie ir paskelbti šventaisiais. Vyresnieji atsimena, kad 1933 metai buvo taip pat paskelbti šventaisiais. Be abejo, šiais metais milijonai žmonių iš viso pasaulio stengsis aplankyti Romą ir Šventąją žemę.

     Mums, lietuviams, šie metai yra šventi ne tik religine, bet ir tautine prasme. Mes juos vadiname ir “Aušros” metais, nes sukanka 100 metų nuo "Aušros” pasirodymo. Šiais metais yra organizuojamos II Pasaulio lietuvių dienos Šiaurės Amerikoje. Į šias dienas suplauks tūkstančiai lietuvių iš viso laisvojo pasaulio. Per šias Pasaulio lietuvių dienas bus PLB seimas, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, VI Dainų šventė, Sporto žaidynės ir kiti įvairūs kultūriniai renginiai.

     Lietuvių dienoms yra parinktas prasmingas šūkis: "Vienybėje su kovojančia tauta”. Šių lietuvių dienų nuotaikos ir dvasia, be abejo, alsuos tėvynės laisvės troškimu. Norint atgauti tėvynei laisvę, būtinai reikalingas mūsų visų rimtas ir vieningas darbas.

     Pirmiausia reikalinga vienybė ir bendradarbiavimas su mūsų broliais ir sesėmis Lietuvoje. Ten vyksta pagrindinė kova už laisvę, ten yra ir turi išlikti tikras lietuviškas gyvenimas. Kai kas tą bendradarbiavimą su Lietuva laiko kontroversiniu klausimu. Kontroversinis jis gali būti tik tam, kas neturi geros valios ar protinio įžvalgumo. Atskirti lietuvį nuo okupanto, pavergtąjį nuo pavergėjo neturėtų būti jau taip sunku. Šitas bendradarbiavimas yra būtinas:

Tanžyras. Casbah pilis ir pilies kiemas.

mes galime labai daug padėti jiems, o jie mums. Be nuolatinio ryšio su kamienu tuoj nudžius nuo jo atsiskyrusi šaka.

Skaityti daugiau: ŽVELGIANT Į 1983-IUOSIUS METUS

ANICETAS TAMOŠAITIS, S.J.

     Graikų Odisėjo, laimingai praplaukusio pro sirenų salą, laukė dar viena kliūtis. Reikėjo plaukti pro Skilę ir Charibdę. Iš vandens kyšojo dvi uolos. Viena staigiai kilo aukštyn, kone rėmė debesis. O jos papėdėje vėpėsi kiaurymė, kurioje tūnojo šešiagalvė pabaisa Skilė. Ant ilgų kaklų tos galvos buvo ginkluotos čiuptuvais, kuriais pastverdavo, kas tik plaukė pro šalį. Pusiau pasinėrusi savo tamsioje kiaurymėje, tykodavo atklystančio grobio: delfinų, šunžuvių, bet ko — malšinti savo alkiui. Dar jokiam jūreiviui nebuvo pavykę pro Skilę praplaukti, jos nepastvertam.

     Antroji uola buvo mažesnė, bet gal dar pavojingesnė. Prie jos putojo šniokštė sūkurys. Tai buvo Charibdės nasrai. Triskart per dieną iš jų vandenį išversdavo ir triskart įtraukdavo. Visa, kas, vandenį įtraukiant, būdavo arti, drauge su juo nugarmėdavo į tos pabaisos gerklę. Nors jos uola mažesnė, bet, kaip sakyta, čia pavojaus buvo dargi daugiau. Šešiagalvė Skilė vienkart galėjo pastverti tik šešis jūreivius. O į Charibdės verpetą pakliūdavo visas laivas. Tad štai kokia kliūtis laukė tėviškėn plaukiančių graikų. Neatsargiai pasuksi į vieną pusę — pačiups Skilė; pasuksi per daug į antrą — nugarmėsi tiesiai į nasrus Charibdei.

     Ir šis Odisėjo nuotykis vaizdžiai piešia vieną mūsų keliavimo tiesą: jog kartais gyvenimas pastato žmogų prieš dvi galimybes, kurios abi baisios, bet vieną ar antrą rinktis reikia. Prieš tokią Skilę ar Charibdę aplinkybės dažnai pastato privatų žmogų. Bet gal dar dažniau pro jas prireikia važiuoti kitų vadams. Šiems tos dvi uolos dar labiau gąsdinančios, nes nuo daromo sprendimo pareina nebe vien jų pačių, bet ir kitų žmonių, net ištisos tautos ar krašto ateities likimas, gerovė ir garbė. Iliustracijai pasistatykime prieš save du pavyzdžius, paimtus iš nesenos istorijos: kitų vadams — iš Lietuvos, privatiems asmenims — iš Norvegijos.

Skaityti daugiau: TARP SKILĖS IR CHARIBDĖS

MARIJA STANKUS-SAULAITĖ

     Kai kurios, pvz., juodųjų metodistų bažnyčios, turi komitetą ligoniams lankyti. Jiems atrodo savaime aišku, kad bendruomenėn įtraukiami ir joje palaikomi asmenys, ligoninėje ar namuose sergą. Lankytojai guodžia ir ligonius, ir jų šeimas; reikalui esant, jiems bendruomenė padeda net materialiai. Ligoniui pasveikus, bendruomenė gali džiaugtis ir jo sveikata, ir sustiprėjusią, suaugusia bendruomene. Vienos mano draugės motina dieną savaitėje praleidžia ligoniams padėti.

     Turbūt negalima abejoti, kad lietuvių parapijos ir panašios bendruomenės, pvz., Čikagos Jaunimo centro, rūpinasi kenčiančiais. Kunigai laimina; parapija paremia tuo būdu, kurio šeimai reikia; draugai aplanko. Ne vien nelaimei įvykus, jaučiama krikščioniškosios bendruomenės parama. Diena iš dienos šeima nervinasi, rūpinasi, meldžiasi ir bando ramiai išsilaikyti. Visa tai įmanomiau, drauge su kitais padėtį sprendžiant.

     Gali ir jaunuoliai šeimas lankyti. Nors jie neturi tos gyvenimo patirties, kurios reikia pamokslams, jaunuoliai gali naujai ir energingai pasvarstyti; jie gali palinksminti, padėti sergančiam pajusti jam nepasiekiamą pasaulį.

     Neseniai viena draugė iš Kalifornijos paskambino, prašydama lankyti jos pažįstamą, vėžiu mirštantį. Nors iš pradžių buvo sunku, nes liga purto ir mirtis gąsdina, po truputį paaiškėjo, kad ne aš ką nors duodu, bet man dovanojama. Susipažinau su drąsiu, tiesiu žmogumi, kurio nebūčiau pažinusi; pamačiau, kaip galima kentėti ir mirti garbingai. Buvome lygūs, tik tuo metu jis vienus dalykus, o aš kitus pergyvenome. Sveikas žmogus ne būtinai yra tas, kuris duoda; ligonis irgi dalina dovanas — save, savo mintis, kantrybę, humorą, savo tylą. Būtų buvę gaila, to žmogaus niekad nepažinus.

Skaityti daugiau: MINTIS PARAPIJOS METAMS

Klemensas Jūra

KABOKLAS

Raudonas diskas ritas dangumi,
Raudonos žemės toliai. . .
Nupyniau dainą širdimi—-
Pasiklausykit, broliai.

Prašvilpia vėjas sūkuriais,
Ir eukaliptas rauda
Ir aš kadaise— ne nūnai—
Tik džiaugsmo odes audžiau.

Dvi palmės kuždasi prie kelio,
 Suprasti jų nemoku;
Lagartas švysteli per sausą žolę,
Kolibrai rumbą šoka. . .

Kaboklas sausas, toks išsekęs,
Bambuko pypkę rūko;
Praeivį liūdnom akimis seka—
Atogrąžų lietus pratrūko.

Skaityti daugiau: Eilėraščiai

P. DAUGINTIS, S.J.

     Praeito "Laiškų lietuviams” numerio straipsnyje "Įsakymai ir palaiminimai” rašėme apie Kristaus paskelbtus palaiminimus Kalno pamoksle. Plačiau panagrinėjome trečiąjį palaiminimą: "Palaiminti romieji — jie paveldės žemę”. Šį kartą pakalbėsime, kaip dalyvauti kituose Kristaus palaiminimuose, ypač pirmajame: "Palaiminti dvasingieji vargdieniai — jų yra dangaus karalystė” (Mt 5,3).

PALAIMINIMŲ PAŽADAI

     Savo Kalno pamoksle Kristus paskelbė aštuonis palaiminimus: "Palaiminti dvasingieji vargdieniai — jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi — jie bus paguosti. Palaiminti romieji — jie paveldės žemę” ir 1.1. (Mt 5,3-10). Kaip suprasti tuos pažadus?

     Čia Matas kalba apie dangaus karalystę, skirtingą nuo žemiškos karalystės. Dangaus karalystė yra ten, kur karaliauja dangaus valdovas Dievas: kur pavaldiniai Jį garbina, su noru Jo klauso ir vykdo Jo įsakymus; kur viešpatauja gerovė, teisingumas, meilė, taika ir laimė. Kristus "Tėve mūsų” maldoje moko jos vis prašyti: "Teateinie tavo karalystė!” Kalno pamoksle Jis skatina: "Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės!”

     Be abejo, žemėje ji nėra ir nebus tobulai įsiviešpatavusi. Tačiau tie palaiminimų dalyviai, apie kuriuos Kristus kalba, jau dabar iš dalies joje dalyvauja. Jie suvokia, jaučia ir siekia, tartum ragauja tos dangiškosios palaimintųjų ir šventųjų neapsakomos laimės (lot. beatitudo). Todėl jie jau ir vadinami palaimintaisiais.

Skaityti daugiau: SIEKIANT DALYVAUTI PALAIMINIMUOSE (II)

GUNDA KODATIENĖ

VYKSTAME Į MAROKĄ, liepos 9 d.

     Telefonas visus pažadino 4 val. 45 min. ryto. Skubiai papusryčiavę, paliekam patogų viešbutį. Skubėdama palieku ir savo naują megztuką spintoje kabėti—bus kam nors priedas prie arbatpinigių. Apleidžiame Huelvą ir autobusais vykstame į Atlanto pajūrio uostą. Iš čia Gibraltaro sąsiauriu kelsimės į Maroką, šiaurinės Afrikos valstybę.

     Tiek girdėta, skaityta ir televizijoj matyta apie šio kontinento gyvenimą, bet manau, kad kiekvienas kitaip vaizdavomės šį paslaptingą kraštą. Žinoma, mes nevykom į Afrikos gilumą, nematėm 500 svarų liūtų nei šokančių pusnuogių negrų. Matėme tik Amerikai draugišką arabų valstybę Maroką, Afrikos langą į Europą.

     Marokas labai sena istorinė valstybė. Jau Romos imperijos laikais susilaukusi arabų invazijos ir Mahometo religijos. Vėliau pateko ispanų, portugalų ir prancūzų įtakon. Ypač daug pasiliko ispanų įtakos, kurie čia išbuvo apie penkis šimtmečius. 19-me šimtmetyje karuose su Ispanija ir Prancūzija Marokas pajėgė apginti savo nepriklausomybę, bet 1912 m. vėl jos neteko ir tapo Ispanijos bei Prancūzijos protektoratas, o šiaurinėje dalyje buvo sudaryta tarptautinė Tanžyro zona. 1914 m. vėl prasidėjo atkakli kova dėl nepriklausomybės.

     Tuo metu buvęs gabus prancūzų gubernatorius maršalas Lyautey dėjo visas pastangas civilizuoti kraštą, išlaikyti taiką, bet pasipriešinimas buvo toks didelis, kad virto karu prieš europiečius. Po antrojo pasaulinio karo sueuropėjusi vietinė inteligentija susibūrė į stiprią partiją ir pradėjo gerai organizuotą dar stipresnę kovą dėl krašto nepriklausomybės. Nei prancūzų pradėtos socialinės reformos, nei Mahometo V ištrėmimas to sąjūdžio nesulaikė. Pirmoji nuo protektorato atsisakė Ispanija, vėliau ir Prancūzija. Marokas tapo nepriklausomas. Grąžintas ištremtas sultonas Mahometas V ir 1957 m. rugpjūčio 16 d. paskelbtas Maroko karalium.

Tipiški Maroko vaizdai

Skaityti daugiau: ĮSPŪDŽIAI IŠ “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KELIONĖS (IV)

CHIARA LUBICH

     "Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, — nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu, turint abi kojas, būti įmestam į pragarą” (Mkt),45).

     Šie žodžiai mini vieną iš trijų į save panašių patarimų, kuriuos Jėzus davė, pirmiausia kalbėdamas apie ranką, paskui apie koją ir galiausiai apie akį. Aišku, tie žodžiai nereiškia raidiško pritaikymo. Jėzus tikrai nepatarė savęs žaloti. Jis tik nori paprastai pasakyti, kad, esant tokioms aplinkybėms, kuriose gali būti sunkios nuodėmės pavojus, mes turime būti pasiruošę skirtis nuo visko, įskaitant mums brangius asmenis ir daiktus, nerizikuodami prarasti paties didžiausio gėrio — išganymo, su kuriuo palyginant, visos materialinės gėrybės yra tik niekai. Kai Jėzus primygtinai primena, kartodamas tris kartus, tai rodo Jo norą, kad nedarytume kompromisų moraliniuose sprendimuose.

     "... tau geriau įžengti į gyvenimą...” Neįžengti į gyvenimą, t.y. į amžinąjį Dievo gyvenimą, nebūti Jo karalystėje, žmogui reiškia visišką praradimą, nes kūno mirtis atneša taip pat ir amžinąją mirtį, o žemiškasis gyvenimas visiškai netenka prasmės. Žmogiškai būtybei, sukurtai gyventi amžinai, tai yra visiškas praradimas.

Skaityti daugiau: JEI TAVE VEDA Į NUODĖMĘ. . .

Buvusi SIBIRO TREMTINĖ

     "Viešpatie, liepk man ateiti pas save viršum vandens..(Mt 14,28). Tu esi mano ilgesio pradžia ir pabaiga. Mano dienos, mintys, žingsniai krypsta į Tave. Mano ilgesiai — lyg maži laiveliai jūroje. O, kaip sunkiai Tu pasiekiamas...

Kartais matau Tave stovintį kelio gale ir mojantį man. Kartais girdžiu Tavo žingsnius savo kelyje. Kartais jaučiu savo ranką Tavo delne. Bet daug dažniau Tu pasitrauki į kalnus, o man liepi irtis vienai. Neramus bangavimas, priešingi vėjai, ir nė vienos žvaigždės šviesa nekrinta į nakties tamsą. Dieve, neleisk tada ilgai Tavęs ilgėtis. Juk atėjai anuomet pas apaštalus — jie buvo tvirti, ir jų rankos pratusios prie irklų bei priešingų vėjų. Bet aš, Dieve,.. Ar Tavęs nejaudina mano silpnumas? Tu matai mano rankas — jos silpnos. Vairo jos niekad nėra laikiusios. Nenorėk jų išbandyti didelėmis bangomis ir tamsiais kelio vingiais. Paimk vairą Tu ir nustatyk kelius tarp mėlynų bangų.

     Dieve, ne irklai, o ilgesiai valdo laivus. Duok man didžių ilgesių — taip didžių, kad nebijočiau eiti pas Tave per bangas. Tu paimk mane, jei išsigąsiu — ištiesk man savo ranką.

Skaityti daugiau: LIEPK MAN EITI PAS SAVE. . .

 (Atsiminimai ir įvadas į jo mąstymą)

Vytautas Bagdanavičius

     Prof. Pranas Kuraitis yra viena iš tokių asmenybių nepriklausomos Lietuvos gyvenime, kuri darė tam gyvenimui labai teigiamą ir kartu labai modernią įtaką. Tačiau jis pats beveik niekada neiškilo į pirmuosius laikraščių puslapius. Pagrindinė Kuraičio reikšmė ateičiai greičiausiai bus jo filosofinis palikimas. Jis, būdamas Liuveno filosofinės mokyklos auklėtinis, yra tuo pačiu vadinamojo neotomizmo arba, kaip Liuveno mokykla dabar linkusi save vadinti, "Philosophiae perennis”, t.y. amžinosios filosofijos atstovas. Liuveno filosofinė galvosena yra turėjusi didelės įtakos II Vatikano susirinkimui. Kartą paklaustas vienas Amerikos vyskupas apie Liuveno universiteto įtaką II Vatikano susirinkimui, yra taip išsitaręs: "Šis susirinkimas nėra II Vatikano susirinkimas, bet I Liuveno susirinkimas”.

     Tai pastebėjus, aiškėja ir Kuraičio vieta moderniojoje krikščionybėje, ir jo vaidmuo Lietuvos dvasiniam veidui. Drauge tai paaiškina ir lietuviškosios moderniosios katalikybės natūralų giminingumą II Vatikano susirinkimo dvasiai.

SPECIALŪS MORALINĖS TEOLOGIJOS KLAUSIMAI

     Mano santykiai su Kuraičiu prasidėjo, kai, apsigyvenęs Aleksote, lankiau Vytauto Didžiojo universitete teologijos paskaitas, ruošdamasis licenciato laipsniui. Tada man teko klausyti Kuraičio kursą, pavadintą "Specialūs moralinės teologijos klausimai”. Klausytojų tada buvo koks šimtas. Kuraitis nebuvo didelis kalbėtojas. Savo paskaitose jis komentuodavo vieną ar kitą naujai Vakaruose išėjusią knygą. Daugeliui tų kursų klausytojų tai nebuvo įdomu. Bet man tas kursas buvo nepaprastai įdomus. Aš tiesiog jaudindavausi, jo klausydamas.

Skaityti daugiau: Kuraičio palikimas lietuvių šviesuomenei

Vytautas Kasniūnas

II. AŠ BUVAU NELAUKTAS, NEREIKALINGAS PAGRANDUKAS

     Su Juozaičiais susipažinau naminių gyvulėlių ligoninėje. Kartą man ten būnant ir patylėliais besikalbant su manąja vilkų veislės Tara, kuri niurzgėdama pasitiko kitą didelį šunį, žaidžiantį su gauruota kate, gražiai spalvinga ponia nusišypsojusi tarė:

     Mes su vaikais namie kalbamės tik angliškai, bet su naminiais gyvulėliais, kaip ir Tamsta, lietuviškai. Norime, kad jaunimas turėtų progos nors kiek lietuviškai pramokti.

     —    Labai jau kilnu iš Jūsų pusės, kad net gyvulėliams primenate jų tautinę kilmę, — atsakiau pašaipiai. — Reikėtų ant jų kaklų uždėti tautiškus raištelius. Gal net vėliavėles.

     —    Galima juoktis, bet su savąja kalba tik fabriko duoną tenka valgyti, — susinervinusi ponia užsirūkė cigaretę. — Manasis vyras — tai baltakaklis. Jis jau prasimušė į aukštesnę vietą.

     —    Kas turi gerą galvą, tai ir abi kalbas išmoksta, ir vaikus lietuviškai moko, — garsiai drožė kampe su mažu šuneliu sėdėjusi moteris, kaip vėliau susipažinome, — ponia Jonaitienė.

     Mūsų erzlias kalbas išgirdę, susiuostė šuneliai, katytė, susitaikė ir ėmė žaisti. Ir mūsų kalbos tonas pasikeitė.

     Kai kitą kartą vėl toje pačioje vietoje susitikome visi trys, suradome bendrą kalbą, ir mūsų gyvulėliai džiaugsmingai žaidė.

     Po kiek metų susidraugavo mūsų vaikai, mes visi apsigyvenome tame pačiame priemiestyje ir, pradžioje susitikę kitų namuose, ėmėme tarpusavyje svečiuotis, artimiau draugauti. Susigiminiavo mūsų šuneliai ir katės. Giminiavosi ir kanarėlės, kurias visos trys šeimos labai mėgo. Juokavome, kad vaikai ir mus suvesį giminystę.

Skaityti daugiau: Trys gyvenimo vaizdeliai

R. Šilbajoris

     Icchokas Meras yra daug rašęs apie žydų tautos tragišką ir aukštą paskirtį, taip sudėtingai, skausmingai supintą su lietuvių tautos likimu. Tačiau "Sara” yra pirmoji knyga, kur veiksmas vyksta ištisai tik Izraelio valstybės kontekste. Tai anaiptol nereiškia, kad Meras jau atsisveikino su jį išugdžiusią Lietuvos žeme. Gal net priešingai — jis jos ribas išplėtė iki pat šventosios žemės, nes ten dabar gimsta ir auga jo lietuviškas kūrybos žodis.

     Kaip ir visados Mero raštuose, šis žodis yra pilnas dramatiškos įtampos, plėšte plėšiantis įprastinį, kasdienišką tikrovės pajutimą, reikalaujantis specialių protinių, o ypač moralinių, pastangų iš skaitytojo. Pasaulis atrodo romane tartum sudėstytas iš laužytų plotmių, aštrių skeveldrų, lyg kubistų paveiksluose, tik su tuo skirtumu, kad jis yra gyvas, glaudžiai apsupa skaitytoją ir skaudžiai rėžia jo širdį. Sara, pagrindinė romano veikėja, yra vieniša moteris Izraelyje pagarsėjusio "šešių dienų karo” metu. Karas jai atėmė vyrą ir sūnų, palikęs tik didelę, juodą tuštumą dvasioje, kuriai užpildyti reikia be galo daug meilės. Nenumalšinamai meilės ištroškusi, ji atiduoda save svetimiems vyrams, tačiau kurie patys yra taip gyvenimo sužaloti, kad apie meilę mažai ką supranta ir Sarai gali pasiūlyti tik fizinę aistrą, tuo paversdami ją iš esmės prostitute.

Skaityti daugiau: Icchoko Mero “Sara”

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

PLAKATŲ PARODA

     Daugiau kaip 350 plakatų yra sukūręs Dailės instituto grafikos katedros vedėjas J. Galkus. Šį rudenį Vilniuje Dailės parodų rūmuose buvo suruošta jo darbų paroda. Jo plakatai pasižymi visuomeninėmis bei politinėmis temomis. Paroda iš Vilniaus bus siunčiama į Bulgariją, Čekoslovakiją, Lenkiją ir kitus socialistinius kraštus.

VASARĄ GILINO NEMUNO VAGĄ

     Praeitą vasarą Lietuvoje beveik mėnesį nelijo. Nemunas ir kitos Lietuvos upės labai nuseko. Buvo proga jas pagilinti. Iš Nemuno dugno buvo iškasta beveik pusantro milijono kubinių metrų grunto.

LIETUVOS DURPĖS PARDUODAMOS ANGLIJAI

     Šilutės durpių įmonė savo pagamintas durpes eksportuoja į Angliją. Iš pradžių durpės buvo vežamos geležinkeliu pro Vokietiją. Šiandien į pagalbą atėjo Lietuvos jūreiviai. Durpės gabenamos į Anglijos Hull uostą.

GRAŽIAUSIA RAJONO SODYBA

     Įprastinė dekoratyvinė lentelė "Gražiausia rajono sodyba” pritvirtinta prie "Aukštaičių krašto” kolūkiečių Henriko ir Bronės Šileikių namo.

     Šileikiai gražiausios rajono sodybos konkursą laimi jau ne pirmą kartą. Jų sodyboje malonu apsilankyti visais metų laikais. Vėlų rudenį ir žiemą akį traukia sidabrinės eglutės ir kiti dekoratyviniai medeliai. Daug jaukumo teikia pasivaikščiojimo takeliai.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS

KAI KURIŲ ŽODŽIŲ RAŠYBA IR VARTOSENA

     Tebetęsiame sąrašą kai kurių žodžių ir posakių, kurių rašyba ar vartosena kai kam gali kelti neaiškumų. Čia dar pakartosime, kokios laikomės tvarkos.

     Pirmiausia praretintais rašmenimis duodame vadinamuosius antraštinius žodžius. Jeigu kuris iš jų klaidingas ar nevartotinas, tai po jo dedame brūkšnį, o po brūkšnio pateikiame jo vartotiną atitikmenį. Jeigu kuris žodis yra vartotinas, bet bendrinei kalbai labiau teiktinas kitas, tai po to antraštinio žodžio rašome kablelį, o po kablelio duodame tą teiktinesnį žodį. Jei kurie žodžiai yra tolygiai geri ir vartotini, tai tarp jų dedame lygybės ženklą. Kai kur po svetimybių skliausteliuose pažymime, iš kurios kalbos jie kilę.

r a d i o — radijas. Forma radio vartojama sudurtinių žodžių dėmeniu mokslo terminams sudaryti, jeigu antrasis dėmuo yra tarptautinis, pvz.: radioaktyvumas, radiometrija, radiotechnika ir t.t. Bet forma radio nevartotina sudurtinio žodžio dėmeniu, kai antrasis žodis yra lietuviškas arba nors ir tarptautinis, bet nereiškiantis mokslo termino, pvz.: radiostotis ( =radijo stotis), radioimtuvas (= radijo imtuvas); radio-aparatas ( = radijo aparatas), radioreporteris ( = radijo reporteris).

r a n k v e d i s (vertinys iš rus. rukovodstvo) — vadovas, vadovėlis, rastis — nevart. reikšme "būti”, pvz.: Čikaga randasi (=yra~) prie Mičigano ežero. Kur jūs randate s (=esate'? Mes randamės ( =esame) lauke.

r a š y t i  i š   d i d ž i o s i o s (m a ž o s i o s) r a i d ė s — geriau: rašyti didžiąja (mažąja) raide.

r a ž a n č i u s  — rožančius, rožinis, rožynas.

Skaityti daugiau: Kalba

•    “Europos vyskupų bendra atsakomybė Europos kontinento evangelizacijoje”. Tokia tema buvo parinkta spalio 4-8 d. įvykstančiam Europos vyskupų delegatų simpoziumui Romoje. Dalyvių — apie 80.

•    Jugoslavijoje, Zagrebe, pavasarį įvyko eucharistinis vaikų kongresas, kuriame dalyvavo daugiau negu 1500 vaikų, pradžios mokyklos mokinių, kurie lankė katalikų tikybos pamokas savo parapijose.

•    Naujasis Vokietijos kancleris Helmut Kohl yra krikščionių demokratų vadovaujantis veikėjas, kilęs iš Palatino provincijos.

•    Popiežius Jonas Paulius II savo šešioliktuoju kraštu, kurį nusprendė aplankyti, pasirinko Ispaniją, skirdamas tam dienas nuo spalio 31 iki lapkričio 9. Tai siejama su 400 m. sukaktimi nuo šv. Teresės Avilietės mirties.

•    Gvinėjos-Bissau respublikos, Vakarų Afrikoje, prie Atlanto, ministeris pirmininkas Joao Bernardo Vieira, marksistas, pareiškė popiežiui Jonui Pauliui II padėką už misininkų darbą jų krašte ir paprašė atsiųsti jų didesnį skaičių.

•    Sveikatingumo sekretorius Joseph A. Califano skelbia, kad alkoholizmas yra viena iš JAV sveikatingumo problemų. Alkoholizmas smarkiai vejasi širdies ligas, vėžį ir kvėpavimo takų ligas kaip viena gausiausių JAV piliečių nesveikatingumo formų.

•    Filipinų vyriausybė išleido potvarkį pagal kurį 100.000 valstybinių mokyklų mokytojų skatinami atlikti rekolekcijas, už kurias bus užmokėta iš iždo.

•    JAV-se, Hendersvilėje, įšventintas dar vienas vedęs, buvęs episkopalų dvasininkas, kunigu.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

Vladas Kulbokas. LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KRITIKA TREMTYJE. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoje 1982 m. Spaustuvės išlaidos apmokėtos Veronikos ir Vlado Kulbokų lėšomis. 570 psl., kaina nepažymėta.

Anatolijus Kairys. PAŽADŲ DVARAS. Tautosakinis romanas. Viršelis ir aplankas dail. A. Sutkuvienės. Išleido Liet. knygos klubas 1982 m. Čikagoje. 243 psl., kaina 8 dol.

Birutė Pūkelevičiūtė. MARCO POLO LIETUVOJE. Apsakymai. Dailininkas Kazys Veselka. Išleido Liet. knygos klubas 1982 m. Čikagoje. 307 psl., kaina 10 dol.

Lidija Šimkutė. PRISIMINIMŲ INKARAI. Eilėraščiai. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 7338 S. Sacramento Avė., Chicago, Ill. 60629. Kieti viršeliai, 80 psl., kaina 6 dol.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Dvidešimt ketvirtasis konkursas bus atskirai suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems skiriama tema — Šiandieninės šeimų problemos. Čia galima rašyti apie įvairiausias šeimų problemas: pasiruošimas šeimos gyvenimui, santykiai tarp vyro ir žmonos, tarp tėvų ir vaikų, kas padeda šeimoms išsilaikyti, kas jas griauna, pavydas šeimoje, skyrybos, neištikimybė, mišrios šeimos (religiniu, tautiniu, išsilavinimo atžvilgiu), problemos, vykstant gyvenmo permainoms ir t.t.

     Jaunimui skiriame šešias temas: 1. Kaip vertinti mūsų jaunimo tikėjimą? 2. Jaunimo pažiūra į moralę. 3. Užuot keikus tamsą, geriau uždegti bent mažą žvakutę. 4. Ar nauda, ar našta būti lietuviu svetimame krašte? 5. Ar galima išlikti lietuviu be lietuvių kalbos? 6. Vyresnieji nesuprantami: vienaip kalba, kitaip elgiasi.

     Vyresniųjų rašinio ilgumas turėtų būti maždaug 2000-3000 žodžių, jaunesniųjų — gali būti trumpesnis. Straipsniai, pasirašyti slapyvardžiu, įdėjus atskirame vokelyje savo tikrąją pavardę, adresą ir telefoną, turi pasiekti redakciją ne vėliau kaip 1983 m. kovo mėn. 15 dieną.

     Vyresniesiems skiriamos trys premijos: I — 200 dol. (mecenatai Gediminas ir Sofija Mickevičiai), II — 150 dol. (mecenatas Vytautas Vizgirda), III — 100 dol. (mecenatė Veronika Janušaitienė). Jaunesniesiems skiriamos taip pat trys premijos: I — 75 dol. (mecenatas N.N.), II — 50 dol. (mecenatė Stefanija Rudokienė), III — 25 dol. (mecenatas N.N.).

     Jaunimo konkurse gali dalyvauti asmenys iki 25 metų amžiaus, o vyresniųjų — visi. Laimėtojams premijos bus įteiktos “Laiškų lietuviams” metinėje šventėje gegužės mėn. 1 d. Jaunimo Centre.

     Meninę programą atliks solistė Rūta Pakštaitė.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas