Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

LIETUVIŲ BALETAS

     "Baltaragio malūnas”, savitas, šiuolaikinio lietuviu baleto norus atitinkantis šokis, pirma karta parodytas visuomenei 1979 m. gruodžio 16 d. pagal V. Ganelino muziką filmui. Tai antrasis lietuviškas baletas po aštuonerių metų. 1971 m, vasario 27 d. buvo A. Rekašiaus "Aistrų” premjera. Prieškariniai lietuvių vienaveiksmiai baletai buvo J. Gruodžio "Jūratė ir Kastytis”, V. Bacevičiaus "Šokio sūkury”, B. Dvariono "Piršlybos”, J. Pakalnio "Sužadėtinė”. J. Juzeliūno "Ant marių kranto”, J. Indros "Audronė”.

     Po antrojo pasaulinio karo kai kurie iš šių baletų buvo rodomi ne tik Lietuvos, bet ir Maskvos, Lvovo, Rygos, Talino teatruose, "Jūratė ir Kastytis” pasižymi klasikinio baleto savybėmis, deja, jis jau dingo nuo scenos. Dabar gal didžiausią pasisekimą turi "Eglė žalčių karalienė”.

     1921 m. Kaune buvo atidaryta pirmoji baleto studija. Lietuvos baletas yra pasiekęs pasaulinio baleto aukštumų.

     Dabar Lietuvoje kai kurie mano, kad baletas turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinės publikos reikalavimų, turėtų sumodernėti. Deja, šios pastangos "vyresniųjų brolių” yra slopinamos.

APIE VINCO KRĖVĖS VEIKLĄ JAUNYSTĖJE

     V. Krėvė, dar gyvas būdamas, paskelbė nemaža savo paties surinktos tautosakos, ypač iš savo gimtosios Dzūkijos. Daug jo rankraščių yra dar ir šiandien nepaliestų, kurie yra įdomūs tautosakininkams. Iš jo laišku bei kitų šaltinių žinoma, kad tautosaką pradėjo rinkti jaunystėje iš savo artimųjų bei pažįstamų, kurie gyveno Dzūkijos kaimuose: Subartonyse, Marcinkonyse, Perlojoje, Merkinėje. Susipažinęs su mokslininku Volteriu apie 1905 metus, jam siuntė surinktus žmonių pasakojimus, laukdamas iš jo patarimų ir tikėdamasis, kad E. Volteris per Rusijos mokslų akademiją išspausdins jo tautosaką.

     Rusijos mokslų akademijos archyve Leningrade surastas V. Krėvės rankraštinis rinkinėlis — 32 puslapių sąsiuvinėlis. Dainos rašytos lietuviškai. Šis išlikęs rankraštis yra svarbus, tiriant V. Krėvės tautosakinių darbų tekstologinius ir autentiškumo klausimus. Ligi šiandien vis dar yra aiškintinų ir nagrinėtinų dalykų.

     Išspausdinus V. Krėvės didesnę tautosakos dalį, kyla reikalas išspausdinti jo kūrinių tyrinėjimus, sugretinant archyvuose esančius kūrinių užrašymus bei nuorašus, padarytus jo paties ranka. Šiandien jo užrašytos dainos, pasakos ir padavimai dar laukia kruopščių tautosakinių studijų. Turbūt nėra kito lietuvio rašytojo, kurio kūryba būtų taip glaudžiai ir įvairiai susijusi su tautosaka, kaip V. Krėvės. Jis buvo taip įsijautęs į tautosakos stilių, kad kartais kūrė kaip tikras bevardis paprastų dzūkų dainius. Jis pats painiojo savo kūrinius su užrašytais tautosakos pavyzdžiais.

“ANYKŠČIŲ ŠILELIS” ANGLIŠKAI

     1981 m. "Vaga” Vilniuje išspausdino Antano Baranausko "Anykščių šilelį” anglų kalba — "The Forest of Anykščiai”. Knygelė 51 puslapio didumo, papuošta J. Kuzminskio medžio raižiniais. Vertėjas (Petras Tempest) jau yra išspausdinęs dabartinių lietuvių poetų eilėraščių vertimų angliškuose Maskvos leidiniuose ir išvertęs E. Mieželaičio knygeles vaikams.

     A. Baranausko kūrybą vainikuojanti poema "Anykščių šilelis”, lietuvių literatūros pasididžiavimas, jau ne vieną kartą buvo patraukusi vertėjų akį. Pirmą kartą "Anykščių šilelis” 1919 m. buvo išleistas lenkų kalba. 1950 m. rusų poetas N. Tichonov jį išleido rusiškai. Amerikos lietuvių poetas N. Rastenis jį išvertė į anglų kalbą. Šiandien "Anykščių šilelis” jau išverstas į vokiečių, latvių ir net japonų kalbas.

     Versti į svetimas kalbas "Anykščių šilelį” nelengva. 342 eilučių poezijos kūrinys apie Lietuvos miško grožį ir jo tragišką likimą reikalauja kruopštaus vertėjo pasiruošimo. Reikia gerai pastudijuoti lietuvių tautosaką, būti susipažinusiam su Lietuvos istorija ir gamta, o taip pat net su Anykščių tarme. Darbas tikrai nelengvas.

     Sunkiausias, o dažnai net neįveikiamas uždavinys yra perteikti tautosakinį "Anykščių šilelio” atspalvį. Vertime dingsta mūsų kalbos turtingumas: lapeliai, paukšteliai, paukštytės, pušelės, pušelytės ir kt. panašūs žodeliai. Dingsta gražūs posakiai: net akį veria, užu širdies stveria, širdžiai apsalus ir kt. Neįmanoma išversti kad ir tokius artimos reikšmės veiksmažodžius: čiulba, kliauga, šaukia, šlama, ūžia, siaudžia. .. Vertime jie dažniausiai jungiami į vieną neutralų pasakymą. Pavyzdžiui, kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia. Vertime: and lively sounds you bear in every part. Angliškose eilutėse dingsta ir kitų panašių žodžių įvairovė: žvėrys, gyvuliai, žvėreliai, olos, laužai ir urveliai, žalia, liekna, gryna...

     Knygos gale pateikiama trumpa A. Baranausko biografija, paaiškinami kai kurie poemos vietovardžiai, pavardės, pasakų motyvai. Reikia tikėtis, kad šis "Anykščių šilelio” vertimas sudomins naują skaitytojų būrį pasaulyje pasigėrėti vienu iš puikiausių mūsų poezijos pavyzdžių.

LIETUVIŲ MUZIKA PASAULYJE

     Prieš penkerius metus Vilniuje įvykęs pirmasis Lietuvos muzikos koncertas kompozitoriams atvėrė plačius horizontus. Lietuvių kompozitorių kūriniai pasiekė Angliją, JAV, Prancūziją, Suomiją, Jugoslaviją, Vokietiją, Čekoslovakiją, Bulgariją, Vengriją, Australiją. Užsienyje išspausdinta trylikos kompozitorių kūrinių gaidos, išleistos šešios įvairių autorių plokštelės. Iš pasiųstų kūrinių daugelis buvo atlikta koncertų salėse, per radiją, televiziją. Daugelis susilaukė palankaus įvertinimo vietinėje spaudoje.

TAIKOMOSIOS DAILĖS PARODA KAUNE

     Kauno paveikslų galerijoje veikė TSRS 60-mečiui skirta taikomosios dailės paroda. Čia buvo sutelkta dvejų mėty kūryba. Parodoje gausiausiai dalyvavo keramikai ir audiniy menininkai. Mažiau buvo stiklo, metalo ir odos bei medžio dirbinių.

     Apie parodą atsiliepiama, kad ji neatskleidė ir net neturėjo noro atskleisti šių dailės šakų platesnių horizontų, nepasižymėjo įvairumu ir dailininkų kūrybiškumu.

KAUNE ATIDARYTA NAUJA MAISTO PARDUOTUVĖ “VIEŠNAGĖ”

     "Viešnagė” pirmoji tokia didelė maisto parduotuvė Kaune. Jos prekybos salės plotas— 600 kvadratiniy metry. Patalpose yra patogu pardavėjams, o taip pat ir pirkėjams. Pardavėjams įrengtas poilsio ir atsigaivinimo kambarys. Perkantieji gali lengvai prieiti prie prekių. Prekės garsinamos per garsiakalbius. Krautuvėje galima nusipirkti ir išgerti arbatos, o antrame aukšte įrengtas baras. Parduotuvėje nesamas prekes galima užsisakyti iš kitur. "Tiesa” rašo, kad "Viešnagė” yra aukštos aptarnavimo kultūros firminė parduotuvė.

VIRĖJŲ MOKYKLA

     Šiais metais Raseiniuose kolūkių ir tarybinių ūkių valgykloms pradėta ruošti virėjos. Sudarytos dvi moksleivių grupės, kuriose mokosi 60 merginų, atvykusių su brandos pažymėjimais iš Kretingos, Šilutės ir kitų vietovių.

STATOMA NAUJA SIUVYKLA

     Prienuose, Pramonės gatvėje, . statoma nauja siuvykla. Ji bus tobulesnė už dabartinę. Laukiama, kad joje pakils darbo našumas, pagerėjant darbo sąlygoms. Bus įrengta valgykla ir darbininkams susirinkimų salė.

TRYS LIETUVOS PARKAI LAIMĖJO AUKSO MEDALIUS

     Sąjunginiame nuolat veikiančių kultūros ir poilsio parkų bei miesto sodų konkurse, kuriame buvo per pusantro tūkstančio dalyvaujančių, buvo apdovanoti trys Lietuvos parkai.

     Pirmojo laipsnio diplomas ir aukso medalis paskirtas Šilutės rajono Juknaičių gyvenvietei, kuri apžiūros protokole vadinama kaimu-sodu. Šis pavadinimas labai tiksliai išreiškia gyventojų užmojį: "Mes nesodinsime sodo prie gyvenvietės, bet mūsų gyvenvietė bus ištisas žydintis sodas-parkas”.

     Antrojo laipsnio diplomas ir sidabro medalis paskirtas Kauno Vytauto kultūros ir poilsio parkui už jam priklausančio Dainų slėnio tvarkymą. Pernai, atliekant Dainų slėnio pagražinimą, buvo įrengti žiūrovams paaukštinimai, sutvarkyta aikštelės danga. Tačiau vertingiausia žalioji visuma — senieji ąžuolai. Juos kauniečiai labai rūpestingai prižiūri ir stengiasi išsaugoti būsimoms kartoms.

     Trečiasis apdovanojimas teko Palangos botanikos parkui už respublikinės reikšmės architektūros paminklą.

DAILININKAS JONAS MACKONIS

     Kauno paveikslų galerijoje įvyko apie pusšimčio tapybos drobių ir dvidešimt piešinių dailininko, Dailės instituto docento, menotyros kandidato Jono Mackonio paroda. Drobėse ir piešiniuose įamžinti Vilniaus miesto vaizdai, žymių visuomenės, kultūros ir dailininko gimtosios Dzūkijos kaimo žmonių portretai.

     Jonas Mackonis žinomas ir savo dramaturgine veikla. Yra parašęs penkioms operoms ir dviem operetėms libretus, dramą "Ulijoną” ir kelias pjeses. Daugiau kaip 30 metų dėsto Dailės institute.

SPORTAS LIETUVOJE

     Lietuviai pasižymi ir įvairiose sporto srityse. Jau nuo nepriklausomybės laikų Lietuva ypač žinoma krepšinio pasaulyje. Du kartus yra buvusi Europos meisterė. Ir dabar ši sporto šaka ten yra pasiekusi pačių viršūnių. Kauno "Žalgirio” komanda yra viena iš geriausių ne tik Sovietų sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Vilniaus futbolo komanda "Žalgiris” pirmojoje lygoje iškopė į meisterius ir šiais metais jau žais aukščiausioje Sovietų sąjungos lygoje. Taip pat Lietuvoje yra labai gerų rezultatų pasiekusių lengvaatlečių ir gimnastų. Gaila, kad Lietuvos sportininkai dabar turi ginti ne savo tėvynės, bet Rusijos garbę tarptautiniuose susitikimuose.

AUDĖJŲ DIENA

     Į Panevėžį kas penkeri metai sukviečiami geriausi respublikos audėjai, kad parodytų žmonėms savo nesenstantį meną. Šioje šventėje šiemet dalyvavo 130 meistrų.

     Rengėjai surado ir pakvietė į šventę keletą šeimų, kuriose audėjų amatas pereina iš kartos į kartą. Tokios šeimos buvo: rokiškiečiai Pipiniai, šiauliečiai Dunduliai, kaunietė Grybauskienė su savo keturių kartų atžalomis. B. Samulionienė į šventę atkeliavo su savo moksleivėmis, dailės ratelio lankytojomis.

     Audėjų dienos proga buvo surengta audinių meno paroda. Šventėje dainavo ir šoko Vilniaus valstyb. universiteto etnografinis ensamblis "Ratilio”. Dainavo paprastų kaimo žmonių dainų atlikėja Veronika Pavilionienė. Grojo Panevėžio stiklo įmonės kaimo kapela ir orkestras "Garsas”. Pasakų pasekė anykštietė pasakorė Elena Juzėnienė.

     Šventėje audėjų audėja paskelbta vilnietė Klementina Gudonytė, verpėjų verpėja — panevėžietė Valentina Vrubliauskienė, mezgėjų mezgėja — vilnietė Ona Jarmulavičienė

PAMINĖTOS J. HAYDNO GIMIMO 250-OSIOS METINĖS

     Lietuvos valstybinės filharmonijos salėje pirmą kartą suskambėjo Vienos klasiko J. Haydno oratorija solistams, chorui ir orkestrui — "Pasaulio sutvėrimas”. Kūrinį atliko Regina Maciūtė, Algirdas Čyplys, Lietuvos radijo ir televizijos valstybinis choras ir Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras. Dirigavo Juozas Domarkas.



 

•    Popiežius Jonas Paulius II lapkričio 25 d. vadovavo gedulingoms pamaldoms Siksto koplyčioje, kur buvo meldžiamasi už mirusius per paskutinius

12 mėnesių kardinolus. Mirė 3 italai: Felici, Vagnozzi ir Benelli, vienas amerikietis — Cody ir vienas jugoslavas — Seper.

•    Panevėžio vyskupijoje jau daugiau kaip 20 parapijų neturi savo kunigo.