Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS. S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

NETINKAMAS PRIEŠDĖLIŲ VARTOJIMAS

     Jau esame rašę apie priešdėlių ap-, at-, be-, į- netaisyklingą vartoseną, dabar pakalbėsime apie kitus priešdėlius.

     Pasitaiko gana daug netaisyklingos darybos ir nevartotinos reikšmės žodžių su priešdėliu iš-. Kai kurie jų gali būti pakeisti visai kitais žodžiais, kaip bus matyti iš duodamų pavyzdžių:

     Architektas išdirbo ( = parengė, sudarė) labai įdomų vasarnamio projektą. Autorius labai kruopščiai išdirbo (— sudarė) savo veikalo vardyną. Jis labai smulkmeniškai išguldė (= išdėstė, išpasakojo) vakarykščios dienos įvykius, Šis klausimas buvo išjungtas išimtas, išbrauktas) iš darbotvarkės. Be reikalo tu jam vis išmetinėji ( —prikaišioji, priekaištauji) tą visai be jo kaltės įvykusį nesusipratimą. Po liudininkų apklausinėjimo teisėjas išnešė tokį nuosprendį ( = taip nusprendė). Išneškime nutarimą ( = Nutarkime), kad pirmininkas būtų viešai pagerbtas. Tam muzikos kūriniui gerai išpildyti ( = atlikti) jo jėgos buvo per menkos. Tai neturės jokios įtakos plano išpildymui ( = vykdymui). Manau, kad man neišpuola ( = netinka, nedera) ten dalyvauti. Bus be galo sunku išrišti ( = išspręsti) tą klausimą. Visos galimybės dar nebuvo išsemtos (= išnaudotos). Į valdybą buvo išstatyti ( = pasiūlyti) penki kandidatai. Jo elgesys buvo iššaukiantis ( = įžūlus, provokuojantis). Su ta savo modernia suknele ji labai iššaukiančiai (= provokuojančiai) atrodė. Visiems susirinkusiems tai iššaukė (= sukėlė) pasipiktinimą.

     Nors veiksmažodžio išsireikšti daugumas dabartinių lituanistų nesmerkia, bet vietoj jo geriau būtų vartoti veiksmažodį pasakyti, pareikšti. Taip pat ir vietoj išsireiškimas geriau būtų vartoti posakis. Taip teigia ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972).

     Kartais priešdėlis iš- pridedamas prie tokių žodžių, kur galima apsieiti visiškai be jo, pvz.: išdirbinys (= dirbinys, gaminys), išplanavimas ( = planavimas, planas), išreiškė jas ( = reiškėjas), išvidinis (= vidinis) ir pan.

     Užuot vartojus gana gremėzdiškai atrodantį, su dviem priešdėliais sudarytą žodį neišpasakytai, geriau vartoti neapsakomai, pvz.: Aš jį neišpasakytai (= neapsakomai myliu.

     Priešdėlis nu- daugiausia vartojamas su veiksmažodžiais (žinoma, ir su veiksmažodiniais daiktavardžiais). Dažniausiai priešdėlio nu- vediniai rodo, kad pagrindinio žodžio žymimas veiksmas nukreipiamas kuria nors kryptimi (ypač tolyn ar žemyn), pvz.: Saulei nusileidus, jis nuėjo namo. Žinoma, šio priešdėlio vediniai turi ir kitokių reikšmių. Apie jas čia nekalbėsime, tik paminėsime vieną kitą atvejį, kur su šiuo priešdėliu sudaryti žodžiai nevartotini. Pvz.: Jis nuduoda ( = dedasi, apsimeta) tavęs nematąs. Sekretorių nuėmė (= atleido) nuo pareigų. Trūkstant nusikaltimo įrodymų, teisėjas jam nuėmė (=panaikino, atšaukė, nutraukė) bausmę.

     Daugelis, ypač jaunimas, yra įpratę per dažnai vartoti žodį nusiimti, kai kalbama apie nusirengimą: "nusiimama” ir paltas, ir kelnės, ir pirštinės, ir batai. .. O mes juk turime beveik kiekvienam rūbui po atskirą žodį: švarką ar paltą nusivelkame, batus nusiauname, kelnes nusimauname, sijoną nusisegame, kepurę ar skrybėlę nusiimame, pirštines nusimauname, kaklaraištį nusirišame ir t.t. Tai mūsų kalbos turtas! Neskurdinkime jos, vartodami tik tą vieną žodį "nusiimti”.

     Taip pat nereikėtų vartoti žodžio nukreipti, užuot pasakius nusiųsti, pvz.: Atrodo, kad su juo kažkas negerai — reikėtų jį nukreipti ( = nusiųsti) pas gerą gydytoją.

     Priešdėliu pa- pasakome kryptį po kuriuo nors daiktu (pvz., palįsti po stalu) arba atsitolinimą (pvz., pabėgti, pasišalinti), bet gal daugiausia jis vartojamas kokiam nors baigtiniam veiksmui reikšti (pvz., pabaigti, padaryti, pasakyti). Tad jeigu nepasakomas baigtinis veiksmas, priešdėlis pa-nėra reikalingas, pvz.: Baigiu parašyti ( = rašyti) mokykloje užduotą darbą. Kai kuriuos daiktavardžius, kurie nereiškia pabaigto veiksmo, geriau vartoti be priešdėlio, pvz.: pakvietimas (=kvietimas), paliudijimas (= liudijimas), pasitobulinimo (tobulinimosi) kursai ir pan.

     Pasitaiko žodžių su priešdėliu pa-, vartojamų lietuvių kalbai nebūdingomis, svetimomis reikšmėmis. Juos dažniausiai reikia pakeisti visiškai kitais žodžiais. Pvz.: Sieną padengė dažais (= nudažė). Tas jo pabrėžtas ( = demonstratyvus, į akis krintantis) švelnumas man visai nepatinka. Jo ilgo darbo pasėkos (=rezultatai, padariniai) visus nustebino. Visai nesupratęs, apie ką eina kalba, jis mane paskaitė (=palaikė) ignorantu. Tu turėtum pašvęsti (= paskirti) daugiau laiko knygų skaitymui. Prašau šį straipsnį patalpinti ( = išspausdinti) jūsų redaguojamame laikraštyje (arba: įdėti į jūsų redaguojamą laikraštį). Vakar sužeistąjį patalpino (=paguldė) į ligoninę. Nusikaltėlį patalpino (=pasodino) į kalėjimą.

     Ypač įvairiomis netaisyklingomis reikšmėmis vartojamas žodis pastatyti. Pvz.: Jis man pastatė ( = iškėlė) labai keblų klausimą. Šie kandidatai buvo pastatyti ( = paskelbti) balsavimui. Sportininkas pastatė naują rekordą 100 m bėgime (= pasiekė naują 100 m bėgimo rekordą). Mokytojas jam pastatė ( = parašė) dvejetuką. Po šio sakinio reikia pastatyti ( = parašyti, padėti) klaustuką arba šauktuką. Man atrodo, kad yra klaidingas šios solistės balso pastatymas ( = suformavimas). Mokantis skambinti pianinu, reikia jau iš pat pradžių taisyklingai pastatyti ( = laikyti) ranką.

     Viena kita klaida pasitaiko, vartojant žodžius ir su priešdėliu per-, pvz.: Tą įvykį jis labai pergyveno ( = Dėl to įvykio jis labai jaudinosi, nerimavo, sielojosi). Aš negaliu pernešti (= pakęsti) tokio įžūlumo. Manau, kad jį reikėtų pervesti (= perkelti) į kitą darbą.