BR. PETRAS KLEINOTAS, S.J.

     Šv. Ignacas Loyola, jėzuitų ordino įsteigėjas, 1521 m. kare su prancūzais buvo sužeistas — granatos skeveldra jam sulaužė koją. Gydydamasis ligoninėje, perskaitė Kristaus ir šventųjų gyvenimus. Iš tų knygų suprato, kad ir šventieji buvo labai kilnūs žmonės, nepaprastai drąsūs riteriai, verti pagarbos didvyriai. Kuo daugiau tas knygas skaitė, tuo ryškiau jam švito Kristaus Karaliaus ir jo karalystės idealas.

     Pasveikęs Ignacas keliavo į artimiausią Marijos šventovę — Monserrato benediktinų bažnyčią, kurioje ilgas dienos ir nakties valandas budėjo, meldėsi, pagaliau padėjo prie Marijos altoriaus savo riterišką kardą, o mulą, kuriuo čia atjojo, padovanojo benediktinams, atliko viso gyvenimo išpažintį, savo rūbus pakeitė į elgetos rūbus ir iškeliavo į Manresos miestelį, esantį už 12 mylių. Čia jis išbuvo beveik ištisus metus, kasdien dalyvaudamas mišiose ir apie 7 valandas praleisdamas maldoje. Likusį nuo maldos laiką sunaudojo ligonių lankymui ir elgetavimui sau bei vargšams maisto.

Milfordo rekolekcijų namai

     Savo dvasios pergyvenimus, mintis ir idėjas Ignacas rūpestingai užsirašydavo. Iš tų užrašų palengva vystėsi "Dvasinių lavinimų" (rekolekcijų) knygelė. Tuose jo užrašuose buvo labai sutrauktai pažymėtos pagrindinės krikščionybės tiesos: Dievas — sutvėrėjas, nuodėmė, pragaras, dangus, Išganytojas — Kristus Karalius ir jo karalystė, už kurią žmonėms reikia kovoti. Prie tų mąstymų jis dar iš savo praktikos pridėjo įvairių nurodymų ir patarimų siekiantiems dvasinio tobulumo.

     Ta Ignaco rekolekcijų knygelė pirmą kartą buvo išspausdinta 1548 m., kai jis jau buvo savo įsteigto jėzuitų ordino generolas. Visi pirmieji jėzuitai buvo laimėti ir išauklėti Ignaco rekolekcijų instrukcijomis, idėjomis ir dvasia. Kaip iš mažos gilės išauga plačiašakis ąžuolas, taip, galima sakyti, iš tos mažos knygelės išaugo ir jėzuitų ordinas, pats didžiausias iš visų vienuolijų.

     Kiekvienas į jėzuitus stojantis kandidatas turi atlikti vieno mėnesio rekolekcijas. Tos rekolekcijos yra pagrindinis kandidato tinkamumo bandymas. Jos yra ir visiems jėzuitams pagrindinė dvasios palaikymo bei ugdymo priemonė. Kiekvienas jėzuitas kartą metuose turi atlikti aštuonių dienų rekolekcijas. Nuo jų atlikimo daugiausia priklauso jėzuitų darbo bei veiklos sėkmė.

     Baigę mokslus, jėzuitai kunigai dažniausiai atlieka savo metines ašuonių dienų rekolekcijas privačiai, o klierikai ir broliai — grupėmis, vadovaujant prityrusiam rekolekcijų vedėjui. Tad ir aš, kai tik pramokau Amerikoje anglų kalbos, kasmet dalyvauju bendrose brolių rekolekcijose. Šiais metais tokios rekolekcijos buvo rugpiūčio 6-14 d. Milforde, Ohio, netoli Cincinnati miesto. Šiose rekolekcijose dalyvavome mudu su broliu Jurgiu Janeliūnu. Milfordas yra apie 300 mylių nuo Čikagos. Beveik 100 akerių parke, ant aukšto mažosios Miami upės kranto, 1928 m. buvo baigti statyti Čikagos jėzuitų provincijos naujokyno rūmai, kurie gali sutalpinti apie du šimtu asmenų.

     Įvažiavus pro vartus, atsiveria medžių ir krūmų šešėliais išmargintas nuostabiai gražus vaizdas. Rūpestingi broliai jėzuitai dešimtmečiais čia sodino ir globojo įvairiausius medžius ir krūmus, vingiavo kelius ir takus. Brolių jėgas palengva silpnino senatvės našta, ir vieną po kito Viešpats pasišaukė pas save šimteriopai atlyginti už jų darbą ir pastangas, tarnaujant kitiems. Jų kūnai dabar ilsisi šio parko kalnelyje, paženklinti granito paminklėliais su vardu, pavarde, gimimo, vienuolynan įstojimo ir mirties datomis. Čia jau palaidota netoli šimto jėzuitų: 75 kunigai, 14 brolių ir 3 klierikai.

     Prieš keliolika metų šie jėzuitų naujokyno namai buvo pilni šv. Ignaco skelbtais idealais susižavėjusio jaunimo. Čia "treniravosi" dvasinio gyvenimo srityje ir keli lietuviukai: Algimantas Kezys, Kęstutis Trimakas ir Kęstutis Žemaitis. Virgilijus Kaulius čia baigė pasiruošti jėzuito brolio profesijai. Kai kurie mūsų tėvai čia buvo atvykę pasimokyti anglų kalbos. Dabar, sumažėjus pašaukimams, naujokyno namus nupirko kelios Cincinnati miesto katalikų parapijos ir kitų religijų bendruomenės savo senelių poilsiui. Dabar čia gyvena apie 130 įvairių tikybų senelių.

     Namų priekyje tebėra didinga laiminančiomis rankomis Kristaus Karaliaus statula. Kitoje parko pusėje 1952 m. buvo pastatyti rekolekcijų namai vyrams. Šiais namais daugiausia naudojasi vyrai, susiorganizavę į "Men of Milford Jesuit Retreat League". Šie vyrai Cincinnati miestą ir apylinkes yra pasidalinę kvartalais. Kiekvienas kvartalas turi savo "leitenantą" su pagalbininkais, kurie įsipareigoja ne tik patys bent kartą metuose Milforde atlikti rekolekcijas, bet surasti ir naujų rekolektantų. Čia per metus rekolekcijas atlieka apie 2000 vyrų. Be to, prieš penkerius metus buvo pastatyti ir jaunimui rekolekcijų namai "Loyola Retreat House". Labai moderni koplyčia — pagal naujausią šių dienų jaunimui pritaikytą liturgiją. .. Kiek jaunimo čia per metus atlieka rekolekcijas, nepasiteiravau.

     Vyrų rekolekcijų namų aplinka papuošta Kristaus, Marijos ir šventųjų statulomis, pakelėje kryžiaus kelių koplytėlės. Lietingos šių metų vasaros dėka visa augmenija tebežaliavo be jokio gelstančio lapo. Šventą tylą bei ramybę paįvairindavo tik giesmininkai paukšteliai. O paukščių čia begalės. Štai ten medžių kamienus stuksena genys, čia mažų balandėlių porelė taku stripinėja, o ten vėl rabiniukai panašiu balsu į Lietuvos lakštingalas gieda. Tačiau bene gražiausias Amerikos paukštis, tikras gamtos papuošalas — tai raudonspalvis kardinolas. Jis, arti mano lango ąžuole tupėdamas, tai cik, cik cik dzūkiškai ciksėdavo, tai raliuodavo ir švilpaudavo, lyg Lietuvos laukų piemenėlis.

     Broliams rekolekcijų vedėjai paprastai parenkami prityrę jėzuitai, žodžiu ir pavyzdžiu žymūs dvasinio gyvenimo mokytojai, įžanginę konferenciją dažnas pradeda komplimenu, kaip mielai priėmęs kvietimą vesti broliams rekolekcijas, kokia esanti dvasiai atgaiva su mielais broliais pabendrauti. .. Atsimenu, 1967 m. rekolekcijos Wisconsin jėzuitų provincijos viloje Waupaca buvo istorinės — pirmasis žmogus tada nužengė ant mėnulio. Kažkaip gūdu buvo tą vaizdą stebėti televizijoje ir nuo verandos matyti jau žmogaus "apgyvento" mėnulio pilnatį...

     Neeilinis buvo ir tų rekolekcijų vedėjas: buvęs kariuomenės kapelionas, pasižymėjęs rekolekcijų specialistas. Į pirmą konferenciją jis atėjo su chalatu ir su pypke dantyse. Kalbėjo itin gyvai ir praktiškai, nepaleisdamas pypkės cibuko iš dantų. Gal dėl drėgmės tabakas gerai jam nedegė — po poros dūmų užgesdavo. Tada jis vėl degtuką brūkšt, pypkę paft, paft, bet visa tai jam nė kiek netrukdė mums perteikti gilių rekolekcijų minčių. Tik septintos rekolekcijų dienos priešpiečiu jį ištiko kažkoks smūgis. Pašaukta greitoji pagalba išvežė į ligoninę, ir mes vieni turėjome bengti rekolekcijas.

     1972 m. vėl važiavau rekolekcijų į Wau-pacą. Tai yra tikrai graži vila, stovinti miške ant sąsiauriais ir kanalais sujungtų ežerų kranto. Rekolekcijų vedėjas buvo jaunas, labai modemus. Konferencijose nevengė paliesti šių dienų naujovių. Kai paminėjo tariamus evangelijų "mitus", kai kurie senesnieji broliai karštokai reagavo... Vedėjas pasijuto papiktinęs "mažutėlius" ir visus nuoširdžiai atsiprašė.

     Šių metų rekolekcijų vedėjas buvo aukštas, lieknas, asketiško veido, jau baltaplaukis. Kalbėjo gyvai, greitai, daugelio žodžių galūnes palikdamas už dantų. Dėl to mudu su broliu Jurgiu prislinkome arčiau, kad galėtume geriau suprasti. Beveik kiekvienoje konferencijoje pabrėžė, kad gyvename ir atliekame rekolekcijas 1973 metais, t. y., esame šio amžiaus žmonės, bet apie šio meto naujenybes beveik nė žodžiu neužsiminė. Tačiau šv. Ignaco rekolekcijų mintis dėstė labai nuoširdžiai, gyvai ir įdomiai.

     Rekolekcijose dalyvavo 18 brolių, suvažiavusių iš kelių provincijų. Beveik visi buvo matyti jau kitose rekolekcijose. Daugumas jau pergyvenę kapą metelių. Vienas kitas galvą žemyn palenkęs, lyg žiūrėtų, kur teks prigulti pomirtiniam poilsiui. Visi jie pasiaukoję Jėzaus Draugijos idealams, užgrūdinti savęs išsižadėjimo, darbo ir maldos praktikomis. Jauniausias buvo brolis Wayne Welling, pasipuošęs elegantiška barzdele ir ūsais, drauge su V. Kaulium 1968 m. Milforde gyvendamas, studijavo mechaniką, paskui Kent State universitete baigė kūno kultūrą ir biologiją. Dabar mokytojauja jėzuitų kolegijoje Toledo mieste. Jis muskulingas sportininkas — ir per rekolekcijas praktikavo ristele bėgimo sportą. Su V. Kaulium juodu buvo geri draugai, tik dėl skirtingos galvosenos jųdviejų keliai išsiskyrė.

     Žolinės išvakarėse baigėsi mūsų rekolekcijos, o kitą dieną jau grįžome į savo buveines toliau dirbti Dievo garbei ir žmonių gerovei.