Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
PASIGENDAMA FONTANŲ
Žilos sukakties proga ok. Lietuvos spaudos puslapiuose didelis dėmesys pradėta skirti Vilniui: giriamasi, kad restauruojami senieji pastatai, ruošiami koncertai miesto garbei, didžiuojamasi garbinga jo praeitimi, bet netrūksta ir kritikos, tiesa, gana atsargios. Štai Lit. ir Meno Nr. 37 nusiskundžiama, kad visame Vilniaus mieste nėra nė vieno fontano, jeigu "fontanais nelaikysime universiteto kiemeliuose kyšančių vamzdžių, iš kurių tai stipresne, tai ir visai maža srovele sruvena vanduo. Įrengti fontanus, matyt, būta užmojų, kurių pėdsakai likę Jaunimo sode, Žirmūnuose ir dar vienoj kitoj vietoj. Visi supranta ir pritaria, kad fontanai miestui tikrai reikalingi, tačiau užmojai ir lieka tik užmojais, šnektos šnektom, o Vilniaus svečiai nustebę dairosi į visas šalis: argi jūs tikrai neturit fontanų?"
RANDAMA SENU KNYGŲ
Apie ligi šiol nežinomą, jokiuose šaltiniuose neminėtą, seną lietuvišką knygą — Rytprūsiuose išspausdintą 1827 m. leidinį "Nusidavimus apie kentėjimą" Lietuvos Knygų rūmams pranešė Vilniaus universiteto bibliotekininkystės specialybės studentas Domas Kaunas. Šį valstybinės bibliografijos centrą vertingais faktais nuolat praturtina tyrinėtojų ir eilinių knygos mylėtojų atradimai. Kaip žinoma, 232 naujais, anksčiau nežinomais įrašais buvo papildytas 1547-1861 metų leidinių sąrašas, ruošiant spaudai daugiatomio leidinio "Lietuvos bibliografijos" pirmąją knygą. Lenkijos nacionalinės bibliotekos docentė, daktarė Černiatovič rado toje bibliografijos knygoje žinią apie 1831 m. Klaipėdoje išleistą, bet iki šių dienų nebeišsilikusią lietuvišką knygą "Žmogaus širdis". Pasirodo, kad šis leidinys dar buvo užsilikęs Varšuvoje. Dr. Černiatovič tą retą knygą įteikė Knygų rūmams.
(Literatūra ir Menas,Nr. 15, 1973)
NAUJAS FILMAS
Naują spalvotą lietuvišką filmą baigia sukti Lietuvos kino studija. Filmo "Ties riba" režisierius Raimondas Vabalas ir operatorius Jonas Gricius. Tai nebe pirmasis filmas, suktas drauge. Vabalas ir Gricius bendradarbiavo filmuose "Laiptai į dangų" ir "Akmuo ant akmens", tačiau šis yra pirmas spalvotas filmas. Filme pusiau detektyviniu stiliumi vaizduojamas Klaipėdos krašto miestelio gyvenimas. Pagrindinius vaidmenis atlieka aktorius A. Matulionis (tardytojas Andrius), D. Rutkutė, N. Lepeškaitė. Filmui muziką sukūrė A. Apanavičius, o scenarijų rašė G. Kanovičius ir S. Šaltenis.
(Tiesa, Nr. 217, 1973 m.)
KAI NĖRA TIKRO ŠEIMININKO
Vis dažniau ok. Lietuvos spaudoje pasigirsta nusiskundimai, kad be atodairos teršiama aplinka — vandenys, miškai, patrauklesnės gamtos vietos, ir niekas nesirūpina jų tinkama apsauga, atsakomybę nustumdami vieni nuo kitų. Štai kažkoks V. N. Tiesos Nr. 215 (1973) skundžiasi, kad Molėtų apylinkės virsta tikru šiukšlynu: "Molėtų vakarinėje dalyje esantis pušynėlis virto šiukšlių sąvartynu, futbolo aikštėje taip pat verčiamos šiukšlės, neužkastas griovys. O ką jau bekalbėti apie Siesartį, kuri savo sraunumu, krantų grožiu vasarą sutraukdavo ne vieną dešimtį turistų. Siesartis nuolat teršiama ir niekada nevaloma. Vandens tėkmė vis lėtėjo, kol po tiltu kelyje iš Vilniaus į Molėtus gelžbetoninį vamzdį vanduo visiškai užnešė. Ne kartą prašėme miesto vykdomojo komiteto darbuotojus sutvarkyti patiltę, bet atsakymas buvo vienas — neturime lėšų..
Nuo neatsakingo žmonių elgesio kenčia ir garsusis Žuvinto palių rezervatas, kuris dar pasižymi didžiuliais spanguolynais. Uogautojai palių plotuose išlaužė pušaites, išmindė plačius takus, išvaikė žvėris ir paukščius. Gana dideli gaisrų padaryti nuostoliai. Anksčiau spanguolės buvo renkamos prieš iškrentant sniegui arba anksti pavasarį, o dabar uogavimo laikas yra nuo rugsėjo 1 d. Nors tada uogos būna dar pusžalės, bet nedrausmingi uogų rinkėjai jas renka. Ir kaip nerinks, kad visur yra nustatyta norma, kiek uogų turi būti pristatoma "didžiajai tėvynei". Spanguolių supif-kimo punktas yra Žuvinto rezervato pašonėje.
(Tiesa, Nr. 212, 1973 m.)
TRUMPAI
• Naujiesiems mokslo metams Lietuvoje pastatyta keturiolika naujų vidurinių ir dvidešimt šešios pradinės mokyklos.
• Į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas šiemet įstojo 5260 busimųjų žemės ūkio specialistų.
• Vilniaus vardu pavadinta 4,120 metrų aukščio viršūnė Pamyre, Altajaus kalnagūbrių rajone, Fanų kalnuose. Ją įveikė dvi Lietuvos alpinistų grupės. Ankstesniais metais Tianšanyje ir Pamyre atsirado Lietuvos, Donelaičio, Čiurlionio, Žalgirio ir kt. vardai. Pastarasis alpinistų žygis buvo skirtas Vilniaus 650-sioms metinėms pažymėti.
• Lietuvos kino studija susuko filmą "Miestas, sugrįžęs iš pasakos", skirtą Vilniaus sukakčiai paminėti. Jame pasakojama apie senamiesčio architektūrą ir senųjų pastatų restauravimą.
• Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje šią vasarą vyko humoristinės fotografijos paroda, atkeliavusi iš Kapsuko (Marijampolės).
• Prancūzijoje, Nicoje, vykusiame fotokino festivalyje Lietuvos fotografų darbų kolekcija laimėjo Grand Prix.
• Rugsėjo pradžioje Gargžduose įvyko tradicinė liaudies dailės diena, kurioje dalyvavo liaudies meistrai iš trylikos rajonų bei miestų. Ta proga surengtoje parodoje pusketvirto šimto autorių eksponavo drožimo, metalo plastikos, dekoratyvinio pynimo, audimo ir kt. dirbinius.
• Kvėdarnos vaistinėje (Šilalės rajone) įrengta senovinių receptų paroda.
• Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus skyriaus rūpesčiu surengta ekspedicija į Aukštadvarį. Dalyvavo daugiau kaip šimtas įvairių specialybių žmonių: kalbininkų, literatų, istorikų, dailinininkų ir kt.
• Vilniaus universiteto istorikai Liškiavoje, Vilkiautinio kaime, tyrinėjo mažai žinomą senkapį. Nustatyta, jog Bedugnio ežero vakariniame krante žmonių gyventa jau prieš trylika-penkiolika šimtmečių.
• Archeologų ekspedicija tyrinėjo Mažeikių rajono, Kukių kaimo, kapinyną, kuriam daugiau kaip septyni šimtmečiai amžiaus. Surinkta apie 400 radinių, aptiktos senos gyvenvietės liekanos.
• Telšių kraštotyros muziejaus vadovaujama ekspedicija kasinėjo seną kapinyną netoli Kvėdarnos, Paragaudžio kaime. Rasta ginklų, papuošalų, namų apyvokos daiktų, datuotinų IX - X mūsų eros šimtmečiais. Kvėdarnos kultūros namuose surengta naujųjų archeologinių radinių paroda.
• Šilutės rajone statomas tiltas per Nemuną į Rusnės salą. Jis bus 332 m ilgio ir 10 m pločio.