Danguolė Sadūnaitė
RUDENĮ
1.
Gėlės, kurias pasodinau,
nuvyto.
Dabar tiktai kvėpuojantis
sodas...
2.
Spalvos šlama ausyse:
kaip išsipildymas...
3.
Medis — pilnas
spalvų griausmo. ..
stovi kieme,
spalvose permirkęs...
-------------------------------------
ir jo raudonumas
šiandien priverčia mane
aiktelėti...
KLEVAS RUDENĮ
I.
1.
Girdžiu
tembrą saulės tavo lapuose.
(Kažkas mano likimą kamiene įrašė).
2.
Gal būt, ši ir bus
ta raudonoji banga,
su kuria išplauksiu?
II.
Norėčiau paklausti tave, kleve,
ar brangiai pirkai
ši spalvingumą,
---------------------------------
ir laukti,
kol upėje užšals
tavo raudonas džiaugsmas
ir judantis
raudonas lapų atspindys.
III.
1.
Vėlyvą vasarą,
toks žalias —
toks ramus.
Kodėl tu nutarei dabar
manimi groti:
mano ilgesiu?
2.
Anksčiau ar vėliau,
anksčiau ar vėliau —
gulėsiu žemėje,
su tavimi susipynusi...
* * *
Tiktai vaivorykštės tiltas
mus jungia
(ir spalva petunijos).
------------------------------
Tiktai vaivorykštės tiltas
namus stato
iš septynių spalvų —
dangumi apsisvaiginęs...
kaip spalvotą jachta.
* * *
1.
Atsitrenkė į mane
tavo balsas,
kaip šiltas vyturys:
(bet tai buvo vakar).
2.
Šiandien išsemsiu jį —
platų ir tęsiamą
(sapne)
iš upės dugno.
KREIPIMASIS
1.
Žalio blizgančio lapo —
praregėjimo ženklo —
prašyti norėjau.
Ir lengvumo žiedų...
2.
Jeigu prašysiu
praregėjimo ženklo
(žalio, blizgančio lapo).
Jeigu prašysiu
lengvumo žiedų?
-----------------------------
Jis man duos paragauti
kartumą šaknies, kylanti
pro kietus tamsos raumenis.