Iz.M.
Šiais metais "Laiškų Lietuviams" koncertas bus kovo mėn. 17 d. Bus statomos dvi vienaveiksmės operos: Menotti "Telefonas" ir Debussy "Sūnus palaidūnas". Šią pastarąją galima pavadinti ir inscenizuota kantata. Šia proga norime mūsų skaitytojus šiek tiek supažindinti su šių veikalų autoriais: Debussy ir Menotti.
Achile Claude Debussy (1862-1918), prancūzas, buvo neturtingo porceliano pirklio penkių vaikų vyriausias sūnus. Tėvai augino tik jį vieną, o kitus vaikus augino teta. Iš pat mažų dienų Debussy pasižymėjo nuostabiu jautrumu gamtai, grožiui, paveikslams. Jis gėrėdavosi smulkiausiomis detalėmis, pvz. peteliškių sparnų žavingumu, ir jausmingai reaguodavo į menkiausias priežastis, kurios jo širdelėje sukeldavo didžiausio džiaugsmo arba nevaržomo apmaudo bangas. Nemėgo mokslo, buvo nesocialus ir pasitenkino tik naminėmis motinos pamokomis. Iki dešimt metų amžiaus visas jo dėmesys linko į gamtą ir dailininkų paveikslus, kurie tada gausiai buvo kuriami specifiniu stilium — impresionizmu, gavusiu šį vardą nuo vieno dailininko Monet paveikslo, pavadinto "Impression", nauju būdu vaizduojančio saulėtekį. Impresionistiniu stilium buvo kuriami ne tik dailės darbai, bet ir poezija bei muzika. Impresionistai davė laisvę ritmui, kokybei ir spalvoms. Jie vaizdavo objektus pagal vienkartinę akies ar jausmo apimtį, bet ne ėjimu į visumą iš detalių. Impresionistų paveiksluose jaučiama spalvos, kaip judančių tonų kokybė muzikos kūrinyje. Buvo tikimasi, kad Debusy bus dailininkas. Tėvas jį troško padaryti jūrininku. Tačiau viską nulėmė Debussy vaikiškas specifinis seno pianino daužymas, iš kurio jis išgaudavo keistas melodijas. Išgirdusi tokį skambinimą viena buvusi Chopino mokinė, poeto Verlain žmona, pati pasisiūlė jį mokyti muzikos ir paruošė į Paryžiaus konservatoriją. Toks nemokytas, nesocialus 10 metų amžiaus berniukas praleido 11 metų konservatorijoje, laimėdamas nemaža premijų už savo muziką. Pvz. vieną gražiausių dainų "žvaigždėtą naktį" jis parašė, būdamas 14 m. Atostogų metu konservatorija jį rekomendavo turtingos baronienės Von Meck 6 vaikų muzikos mokytoju. Baronienė drauge su vaikais ir su jų mokytoju keliaudavo po pasaulį, supažindindama Debussy su didžiaisiais Italijos, Rusijos ir kitais Europos kompozitoriais bei virtuozais. Kita moteris, solistė Vasnier, kuriai Debussy akompanuodavo žymioje dainavimo studijoje, paskatino jį kurti meniškas dainas, kurias ji vienintelė suprasdavo ir pajėgdavo atlikti. Jos įtakoje Debussy papildė savo mokslinio išsilavinimo trūkumus. Baigęs konservatoriją, jis parašė "L'Enfant Prodigue" (Sūnus palaidūnas), vieno veiksmo operą ar inscenizuotą kantatą, kuriai pats parašė ir libretą pagal Šv. Raštą. Veikale vaizduojamas tėvų skausmas, sūnui palikus namus, derliaus šventė su šokėjų džiaugsmu, tuo metu nusikamavusio sūnaus palaidūno grįžimas namo ir tėvų džiaugsmas bei Viešpaties garbinimas už tą malonę. Viskas baigiama iškilmingu trio himnu. Už šį veikalą 22 m. amžiaus Debussy laimėjo Grand Prix De Roma stipendiją studijuoti 4 metus Romoje valdžios lėšomis. Debussy buvo patriotas prancūzas ir labai vengė svetimų tautų kompozitorių įtakos, todėl ir stipendiją priėmė nenoriai. Romoje studijavo tik porą metų. Jis pasiliko ištikimas sau, individualus kompozitorius prancūzas, vienas stipriausių pradininkų-kūrėjų naujos impresionistinės muzikos srovės, kurioje tonai piešia muzikinį įspūdį, kaip dailininkų impresionistų spalvos paveikslą. Sukūręs daugybę tokios rūšies veikalų, jis pasidarė pasauliui žinomas, kaip dvidešimtojo amžiaus naujos muzikos architektas, nusistovėjusių klasikinės muzikos formų priešas, savotiškas muzikos revoliucionierius. Tačiau jis neatmetė geriausių klasikinės muzikos tradicijų, bet, jomis pasiremdamas, kūrė impresionistines melodijas, savaip išreikštu ritmu, harmonija ir instrumentacija, išgaudamas šviežius ir žavingus muzikos efektus.
Daug jo kūrinių yra miniatūriški, bet išbaigti, kaip Chopino. Tačiau jis yra sukūręs ir didelės apimties veikalų, pvz. operą "Pelleas ir Melisanda", kuri yra jo impresionistinės muzikos credo ir kuri dabar statoma didžiuosiuose pasaulio operos teatruose. Mažiau populiarios jo operos yra: Karalius Lyras ir Švento Sebastijono kančios. Keletas didelio užsimojimo operų liko nebaigtos. Pasaulio scenose nuolat skamba jo orkestriniai veikalai: Jūra, Pavasaris, Vieno Fauno popietė, Paveikslai orkestrui, Iberia, Pavasario rondai. Taip pat jis paliko parašęs keletą baletų, choro veikalų, kantatų, muzikos vaikams, fortepiono kūrinių, muzikos paskiriems instrumentams ir ansambliams, daug aranžuotų dalykų ir ypač nemaža solo dainų, panaudojant impresionistų poetų Baudelaire, Mallarmė ir Verlaine eilėraščius. Nors ir neturėdamas normalaus mokslinio išsilavinimo, eilę metų jis buvo didžiųjų Paryžiaus dienraščių ir žurnalų muzikos recenzentas, kur drąsiai skleisdavo savo idėjas apie naują muziką ir vertindavo muzikinį Paryžiaus gyvenimą. Dalis jo muzikinių straipsnių išleista 1927 m. knygoje, vardu "Monsieur Chroche, antidilettante". Aplamai Debussy kūryba yra individualus naujų ir pamirštų senų idėjų muzikinis lydinys.
Mūsų amžiaus akimis žiūrint, jo kūryba taip pat skiriama klasikinės muzikos keliui. Savo šakotame muzikos gyvenime jis dar yra žymus kaip labai individualus pianistas virtuozas, kuris kiekvieną kūrinį atlikdavo visiškai kitaip, negu visi kiti. Taip pat jis buvo muzikos mokytojas ir žinomas dirigentas tiek savame krašte, tiek ir užsieny.
Debussy buvo du kartus vedęs. Pirmąją žmoną, bemokslę blondinę, jis paliko po penkerių, gyvenimo metų. Antroji žmona buvo Emma Bardac, turtinga ir graži solistė, su kuria susilaukė dukros Chou-Chou. Jo darbingą gyvenimą pakirto vėžio liga, kuria 9 metus pasirgęs, paliktas žmonos, mirė 1918 m. vokiečiams bombarduojant Paryžių. Jo mirties net Paryžiaus spauda nepaminėjo. Kitais metais mirė ir dukra. Žmona gyveno iki 1934 m.
Gian Carlo Menotti, gimęs 1911 m. Italijoje, buvo šeštas iš dešimties vaikų italų pirklio šeimoje. Motina mėgo muziką ir pati mokė vaikus, nes Italijos provincijoje nebuvo pasiekiami kiti muzikos mokytojai. Menotti pradėjo komponuoti 6 metų amžiaus. Pirmąją operą "The Death of Pierrot" parašė, būdamas 11 m. amžiaus, sukūręs tai operai ir libretą. Kiek vėliau parašė operą "The Little Meermaid", pagal Anderseno pasaką. 1924 m. įstojo į Milano konservatoriją, kur buvo Toscaninio mokinys. Po 4 studijų metų, persikėlęs į Ameriką, laimėjo stipendiją į De Curtis muzikos institutą Filadelfijoje, kur studijavo pas Rosario Scalero, kompozicijos skyriaus direktorių.
Būdamas 23 m. amžiaus parašė didesnės apimties operą "Amelia goes to the Ball", kurią pastatė De Curtis muzikos institutas ir dirigavo žymusis Fritz Reiner. Vėliau pagal įvairius užsakymus jis rašė operą po operos: Senmergė ir vagis (televizijai), Dievo sala ir kt. 1947 m. parašė vienaveiksmę komišką operą "Telefonas", kur vaizduojama trapi, linksma mergaitė, tvarkanti visą savo gyvenimą tik per telefoną. Ši opera, pastatyta Broadway teatre, ėjo 7 mėnesius, iš viso buvo 211 pastatymų. Dabar ji yra atliekama visoje Amerikoje su didžiausiu pasisekimu. Kita didelė Menotti opera, vardu "Konsulas", 1950 m. buvo pastatyta Londone ir sukėlė milžinišką sensaciją. Geriausia savo opera jis pats laiko "Blyker gatvės šventąjį".
Menotti pats rašo libretus savo operoms, o kartais rašo ir kitiems, pvz. Barber operai "Vanessa". Greta operų jis parašė tris originalius baletus, keletą orkestrinių bei instrumentinių kūrinių ir solo dainų. Jo muzikos stilius yra skirtingas nuo Debussy. Menotti yra aistringas Puccinio garbintojas, tačiau jis turi savo stilių — laikosi italų melodingumo, bet estetiškai ir saikiai jungia jį su avangardine muzika.
Asmeniškame gyvenime jis yra judrus, vengia draugysčių, nerašo laiškų. Jis nerašo nė eilutės, pirmiau neapgalvojęs, kaip ji veiks publiką. Baigęs De Curtis institute studijas, kurį laiką jis dėstė kompoziciją ir dramą, vėliau apsigyveno Niujorke. 1953 m. nuvyko į Italiją ir ten įsteigė vasaros muzikinius festivalius, kur jis pats buvo ir direktorius, ir režisierius, ir dirigentas, ir lėšų organizatorius. Į šiuos festivalius jis sudėjo visas savo santaupas, subankrutavo ir 1962 m. vėl turėjo grįžti į Ameriką užsidirbti pinigų už naujas operas.
Amerikoje iš visų šio meto operų jo operos yra labiausiai mėgstamos ir daugiausia statomos. Tai liudija kad ir paskutiniais metais jo pastatytų operų skaičiai, palyginus su kitais amerikiečiais kompozitoriais. Per vienerius metus Amerikos teatruose buvo 9 Menotti operos su 689 pastatymais; Douglas Moore — 5 operos su 68 pastatymais;
G. C. Menotti
Carlisle Floyd — taip pat 5 operos su 68 pastatymais; Dominick Argento — 5 operos su 39 pastatymais; Thomas Pasatieri — 4 operos su 19 pastatymų; Virgil Thomson — 3 operos su 10 pastatymų.
Neseniai jis vėl laimėjo keletą didžiųjų Amerikos premijų, skirtų kelti muzikinei kultūrai. Įvairias savo ir kitų kompozitorių operas jis dirigavo Italijoje, Vokietijoje, Amerikoje. Galima teigti, kad Menotti dabar yra savo muzikinės kūrybos ir veiklos žydėjime. Jis išaugo Amerikoje, bet laikosi italų pilietybės.
Bent trumpai pažinus šių dviejų muzikos genijų gyvenimo apybraižas, bus tikrai įdomu išgirsti kovo 17 d. Jaunimo Centre jų kūrybos smulkesnius deimančiukus.
Šiuos du deimančiukus Čikagos publika turės progos išgirsti ir pamatyti šių metų kovo mėn. 17 d., šeštadienį, 7 val. vak. Jaunimo Centre. Galimas dalykas, kad vėliau dar bus ir antras spektaklis, nes kovo 17 d. gal visi norintieji negalės sutilpti. Čia yra tikrai meniški veikalai, verti visiems išgirsti ir pamatyti.