Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.
Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
GROTI, GRIEŽTI, ŽAISTI, LOŠTI
Lietuvių kalboje mes turime du skirtingus žodžius išreikšti atitinkamiems skirtingiems veiksmams: žaisti kokį nors žaidimą, pvz. futbolą, krepšinį, tenisą ir groti kokiu nors instrumentu, pvz. smuiku, vargonais, gitara. Įdomu, kad beveik visose plačiau žinomose kalbose šioms dviem sąvokoms vartojamas tas pats žodis "žaisti": lot. ludere, angl. to play, vokiečių spielen, pranc. jouer, lenk. grač ir t.t. Dėl to ir mūsų išeivijoje gyvenąs jaunimas dažnai pasako: žaisti smuiku, žaisti gitara, žaisti vargonais. Bet tai yra netaisyklingi pasakymai. Lietuvių kalboje reikia sakyti: groti (arba griežti) smuiku, groti (arba skambinti) gitara, groti vargonais.
Nors atrodo, kad groti yra kilęs iš lenkiškojo grač, bet bendrinėje kalboje jis jau yra tvirtai prigijęs ir net bepradedąs iš jos išstumti beveik tos pačios reikšmės visai gerą žodį griežti. Taip yra gal dėl to, kad žodis griežti turi daug įvairių reikšmių, ypač galįs reikšti nelabai malonų veiksmą — griežimą dantimis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1954) duoda dar ir kitų šio žodžio reikšmių, pvz. Griežlė pievoje griežia. Kibirui graižtvas įgriežia. Akį. iš-griežti (išdurti), Įgriežti svogūno į sriubą. Vaikui vidurius griežia (labai skauda). Dantį ant ko griežti (širsti, pykti). Bet šalia groti ta pačia prasme galime vartoti ir griežti, ypač kalbant apie styginius instrumentus: griežti smuiku, violončele, kontrabasu. Neturėtume užmiršti ir kitų žodžių, kuriais kartais galima pakeisti minėtuosius veiksmažodžius groti ir griežti, pvz. muzikuoti, vargonuoti, smuikuoti. Užuot vartoję žodžius pagrojo ar pagriežė muzikinį kūrinį, galime sakyti atliko (tik jokiu būdu ne išpildė). Mes turime ir kitų siauresnės prasmės muzikos atlikimo pavadinimų, susietų su instrumento rūšimi: fortepionu, arfa, gitara skambinama, timpanai ir būgnai mušami, pučiamieji instrumentai pučiami.
Kai kuriose tarmėse žodis groti vartojamas, kalbant apie lošimą kortomis, be abejo, nusižiūrėjus į lenkų posakį grač w karty— "groti kortomis". Šia reikšme veiksmažodis groti yra pavartotas ir vieno kito rašytojo, pvz. A. Strazdo: Ponam ulioti, kortom groti, minkštuos pataluos gulėti, lietuviškai nekalbėti. Tačiau bendrinėje kalboje pasakymas groti kortomis nėra norminis. Šiam tikslui vartojami veiksmažodžiai lošti ir žaisti. Vienos tarmės labiau yra linkusios vartoti pasakymą lošti kortomis, kitos — žaisti kortomis. Abu šie pasakymai vartotini ir bendrinėje kalboje, tik lošti labiau linkstama vartoti tada, kai lošiama iš pinigų, o žaisti, kai žaidžiama tik poilsiui, laiko praleidimui, pramogai. Tad žaisti labiau tinka vartoti, kalbant apie įvairius pramoginius ir sportinius žaidimus, o lošti labiau tinka azartiniams žaidimams, kai žaidžiama (ar lošiama) iš pinigų. Tokie žaidimai ar lošimai gali būti kortos, čia, Amerikoje, labai paplitęs bingo, loterijos ir pan.
“JURY KOMISIJA”
Šiuos du žodžius paėmėme į kabutes dėl to, kad jų sugretinimas yra beprasmis. Jury yra prancūziškas žodis, kuris reiškia tam tikros srities žinovų, ekspertų grupę ar komisiją. Tad jau tas pats žodis jury reiškia komisiją, todėl nėra nei reikalo, nei prasmės prie jo dar pridėti žodį komisija. Todėl reikėtų kitaip išreikšti tokius sakinius, kuriuos dažnai tenka matyti spaudoje: Jau išrinkta konkurso jury komisija. Konkurso jury komisiją sudaro šie asmenys. Juos galima taip pasakyti: Jau išrinkta konkurso jury (tariama žiuri). Konkurso jury sudaro šie asmenys. Bet galime čia puikiausiai apsieiti ir be to svetimo jury, šitaip tuos sakinius išreikšdami: Jau išrinkta konkurso vertinimo komisija. Konkurso vertinimo komisiją sudaro šie asmenys.
KADA VARTOTI GALŪNĘ -IA, KADA -IAI?
Iš spaudos pastebime, kad ne tik mūsų išeivijoje užaugusiam jaunimui, bet net ir vyresnio amžiaus rašytojams bei žurnalistams ne visuomet aišku, kada aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai bei niekatrosios giminės būdvardžiai turi galūnę -ia, ir kada -iai. Taisyklė yra labai paprasta. Pirmiausia (ne pirmiausiai!) reikia įsidėmėti, kad niekatrosios giminės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai visuomet turi galūnę -ia, pvz.: Ten gyventi jam buvo mieliausia, maloniausia, gražiausia. Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai dažniausiai (ne dažniausiai) turi galūnę -iai, bet kartais turi ir galūnę -ia. Norint sužinoti, ar aukščiausiame laipsnyje rašyti -ia ar -iai, reikia žiūrėti nelyginamojo laipsnio galūnės. Jeigu nelyginamojo laipsnio prieveiksmis turi galūnę -ai, tai aukščiausiame laipsnyje bus -iai, o kitais atvejais -ia. Štai pora pavyzdžių: Apie tai daugiausia kalbėjo tie, kurie mažiausiai žinojo. Rašome daugiausia, nes nelyginamajame laipsnyje yra daug, bet rašome mažiausiai, nes nelyginamajame laipsnyje yra mažai (galūnė -ai). Pirmiausia reikia gelbėti tuos, kurie labiausiai sužeisti. Rašome pirmiausia, nes nelyginamas laipsnis neturi galūnės -ai (pirma), bet rašome labiausiai, nes nelyginamajame laipsnyje yra galūnė -ai (labai).
VĖSINTUVAS IR VĖDINTUVAS
Amerikiečiai, ypač karštomis dienomis, atrodo, tešneka ir terašo apie feną (angl. fan). Lietuvoje šios rūšies aparatui vadinti paprastai buvo vartojamas tarptautinis terminas — ventiliatorius. Tačiau nesunku ir savą praminti vardą šiam orą judinančiam bei žmones vėsinančiam, vėsumą teikiančiam daiktui. Geriausia jį vadinti vėsintuvu ar vėdintuvu. Vėsintuvu pirmiausia vadintinas patalpos, kambario viduje pastatytas bei įtaisytas aparatas, kuris tejudina orą patalpos viduje ir tuo būdu suteikia ten esantiems žmonėms vėsumo. Bet tam "fenui", kuris įtaisytas patalpos sienoje ar lange ir kurio pirmas uždavinys kaip tyčia ir yra ištraukti, išpumpuoti iš patalpos blogą orą jau tiktų ir vėdintuvo vardas, nes jis pirmiausia juk orą vėdina — išleidžia lauk blogą, o įleidžia geresnio. Vėdinti juk reiškia ne vien vėsiau daryti, bet ir netikusį orą, kvapą iš kurios patalpos ar vietos išleisti, pašalinti, plg.: Kambary yra smalkių — išvėdink; drabužiai dvokia pelėsiais — reikės nešti lauk vėdinti. Žinoma, ir pastarasis aparatas, judindamas orą, įleisdamas jo iš lauko (jei čia šalčiau), daro vėsumą, ir norint gali būti bendru vėsintuvo terminu vadinamas. Bet siekdami didesnio tikslumo, griežtumo, galėtume vartoti prireikus abu pavadinimus.
A. Lalio terminas (duodamas jo angliškai lietuviškame žodyne) vėdykla netinka, nes dabar priesaga -ykla bendrinėje kalboje daugiau ką kita reiškiame, plg. ganykla "vieta, kur ganoma", džiaustykla "vieta skalbiniams džiauti", mokykla. Lalis duoda ir kitą "fenui" pakaitalą — vėsyklę. Šis terminas nebūtų ir šiandien blogas, nes -yklė irgi vartojama daugiausia įrankiams bei įnagiams žymėti. Bet priesaga -tuvas dabar yra daresnė bendrinėje kalboje (plg. lėktuvas, šaldytuvas, garsintuvas "ruporas", žadintuvas "žadinamasis laikrodis, budilninkas").
Tokį "feną", kuris pastatytas oro traukai sudaryti arba orui, šilimai išsklaidyti, išpustyti (pvz. kokiam krosnies įrengime) patalpos viduje, jau tiktų vadinti pūstuvu. Plg. javus išpustyti (išvėtyti). (Dr. P. Jonikas, Gimtojo žodžio baruose. Čikaga, 1952, 112-114 psl.).
Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti.
J. Jablonskis