Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

KAIP UGDOMI ATEISTAI

     Nežiūrint visų pastangų, kurias dėjo komunizmo "apaštalai" Lietuvoje per gausią okupacijos metų eilę, "religiniais prietarais" toli gražu nėra nusikratyta, ir Dievas sunkiai išgenamas iš jauno ar vyresnio lietuvio sąmonės. Ateistiniam auklėjimui skiriama labai daug laiko ir reikšmės. Jam sustiprinti ir pagerinti yra ieškoma įvairių būdų, skelbiami ateistinėmis temomis konkursai, kuriami muziejai, filmai, rašomos knygos. Didžiausias dėmesys yra kreipiamas į mokyklinio amžiaus vaikų ateistinį auklėjimą. Atkreipus dėmesį į priemones, kuriomis stengiamasi sužavėti jaunametį vaiką ir nukreipti jo pasaulėžiūrą ateistine linkme, darosi tikrai nuostabu, kad tas ateistinis auklėjimas neduoda laukiamų rezultatų. Štai trumpai susipažinkime, kaip ateistus ugdo viena Širvintų rajono vidurinioji mokykla.

     "Mokyklos paskirtis — nešti į mases tikrąsias mokslo žinias, ruošti visapusiškai išsilavinusius komunizmo statytojus. Jaunosios kartos auklėjimas ateizmo dvasia yra vienas pagrindinių tarybinės mokyklos uždavinių".

Balandis (grafika)  M. Stankūnienė 66

     Konstatuojamas faktas, kad religingi tėvai daro didelę žalą jaunimo materialistinės pasaulėžiūros formavimui. Tėvų "verčiami" vaikai lanko bažnyčias, atlikinėja religines apeigas. Tėvų įtaka religiniame auklėjime yra efektingesnė už mokyklos ateistinį auklėjimą, nes tėvai "griauna tai, ką auklėdama paauglius ir jaunimą pasiekia mokykla". Mokykloje priešreliginiam auklėjimui panaudojama kiekviena pamoka — net fizika ir chemija tarnauja ateizmui. Be ateistinio auklėjimo pamokose, mokykloje dar vyksta ateistinių kino filmų peržiūros ir aptarimai. Aptariami filmai, kaip "Juodasis katinas", "Juodoji procesija" ir kt., o taip pat įvairios ateistinės knygos. Įvairūs straipsniai ateistinėmis temomis yra skelbiami mokyklų sienaraščiuose, renkama medžiaga ateistiniams kampeliams. Klasių vadovai organizuoja pokalbius su mokinių būreliais temomis: "Religija ir mokslas", "Tavo nuomonė apie religiją" ir pan. Mokiniams pateikiamos anketos, kuriose jie pasisako įvairiomis religinėmis ir priešreliginėmis temomis. Iš tų anketų išryškėja, kad net 84-rių (iš 105 apklaustų) mokinių tėvai yra tikintys. Tik keli mokiniai drįsta prisipažinti, kad tiki Dievą...

 

     "Mes pastebėjome, kad per mokslo metus mokiniai bažnyčią lanko negausiai. Per atlaidus vasaros atostogų metu į bažnyčią patraukia ir dalis vyresnių mokinių. Jie aiškina, kad netiki į Dievą, nesimeldžia, bet į atlaidus ateina dėl įdomumo".

     Reiškia, kai mokinių kontrolė vasaros atostogų metu yra kiek mažesnė, jie drįsta dažniau ir į bažnyčią nueiti. Kad bažnyčia turėtų mažiau įtakos įvairių švenčių, o taip pat vestuvių, laidotuvių, krikštynų ar kitų progų metu, kuriamos naujos, dirbtinės tradicijos, stengiamasi iš šių progų išjungti religines apeigas, išjungti bažnyčią. Į šių naujoviškų tradicijų įgyvendinimą stengiamasi įtraukti ir mokinius. Laidotuvėse, organizuojamose be bažnyčios, mokiniai palydi mirusį į kapines, neša vainikus, gėles. Mokiniai sveikina naujagimių tėvus, deklamuoja eilėraščius, atlieka dainas ir t.t.

     "Žinodami, kad ateistiniam mokinių auklėjimui kliudo šeima, religingi tėvai ir seneliai, mes stengiamės auklėti ir juos. Mokykloje veikia pedagogikos žinių fakultetas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus mokinių tėvams. Jo užsiėmimų metu ir skleidžiama mokslinė ateistinė propaganda mokinių tėvų tarpe".

     Prisiminus metų eilę nuo komunistų valdymo pradžios ir tų priešmokyklinio amžaius vaikų tėvus, kurie patys jau yra užaugę okupuotoje Lietuvoje ir perėję tas ateistinio auklėjimo mokyklas, atsakę į tokias pačias anketas apie netikėjimą į Dievą, yra tiesiog nuostabu, kad tie tėvai dabar "verčia savo vaikus atlikinėti religines apeigas".

     Klasių vadovai stengiasi gerai pažinti kiekvieno mokinio šeimos sąlygas. Jie lankosi pas tėvus, kalbasi su jais mokinių ateistinio auklėjimo klausimais, stengiasi, kad ateistinė propaganda veiktų ne tiek į jaunimo protą, kiek į jo jausmus. "Kilni mokyklos pareiga — apsaugoti vaikus nuo religinės įtakos, auklėti mokinius kovingais ateistais", rašo straipsnio autorė (Mokytojas ugdo ateistus, "Tarybinis mokytojas", nr. 99, 1972). Tačiau "negalime užmiršti, kad šalia mokyklos yra "dievo namai", kad kunigai iš peties stengiasi, siekdami užvaldyti vaikų sąmonę".

     Matyt, tų kunigų, religingų tėvų ir senelių pastangos yra gana sėkmingos, kad, nežiūrint visų "kilnių" mokyklos pareigų ir ateistinio auklėjimo, tėvynėje vis dėlto išauga jaunuoliai, nebiją savo religinius įsitikinimus paremti net gyvybės auka.

TRYS MOKYKLINIO GYVENIMO VAIZDELIAI

     1. Dar mokslo metų pradžioje mama nupirko mokyklinį portfeliuką-kuprinę. Gražų, rudai dažytą, dviem segtuvais uždaromą, bet pasirodė, kad tie segtuvai užburti.

     Visaip bandėme atidaryti portfeliuką, bet nieko iš to neišėjo. Tas pats atsitiko ir su mano draugų Stasiuko, Algiuko, Andriuko portfeliukais. Stasiukas net verkti ėmė, bet portfeliukas neatsidarė.

     Pastaba: Šiaulių Odinės galanterijos fabrikas padovanojo moksleiviams tūkstančius portfelių - kuprinių su labai patobulintu ir dar niekur neužpatentuotu broku.

     2. — Tamsta mokytojau, — pakėlęs ranką, kreipėsi Vytukas, — mano rašalo bonkutėje atsirado kruopų.

     Tada visi vaikai klasėje pradėjo šaukti, kad ir jų rašalas su kruopomis. Mokytojas ir sako:

     — Vaikai, šį rašalą gamina Lietuvos Buitinės chemijos firma. Net "Vaivorykštės" vardu jį pavadino. Chemikai gerai žino, kad mes irgi mokysimės chemiją ir gal ne vienas iš jūsų įžymiais chemikais tapsite. Štai ir paliko mums namų darbą: perkoškite rašalą per vatą.

     3. Vaikai, — sako mokytojas. — Išspręskite tokį uždavinuką: mamytė nupirko tris raudonus tušinius pieštukus, ir tėvelis dar tris parnešė. Kiek jūs turite pieštukų?

     — Nieko neišeis, tamsta mokytojau. Pernai man sulūžo trisdešimt tušinukų, — atsakė vienas vaikas. Jam pritarė choras kitų.

     Pastaba: Prekybininkai turi sukaupę savo sandėliuose tūkstančius tušinukų, kurie lūžta, vos tik stipriau prie sąsiuvinio spustelėjus. O Vilniaus kultūrinių prekių įmonės gamintais parkeriais (kaina 1,9 rb.) galima gatves grįsti. Niekas jų nebeperka, nes kiekvienas padabintas kokiu nors brokeliu.

(Šluota, nr. 18, 1972)