EGLĖ JUODVALKYTĖ
Iš ciklo “NYKŪS MOMENTAI”
I
beprotystę ištrėmiau kitan kambarin
žaisti su dirbtiniais dantim, amžium ir ašarom
o aš stovėjau
veidrody
kuodan susuktus plaukus
po kuokštą išardydama
pagal džiaugsmingą taktą paprastu gitaros
ir paprastų šypsenų akordų
paliktu neapsakomam žiaurumui
baimės ir
logikos
išgėriau vyno pasidrąsinti
(tik pasakose žmonėms trūksta baimės)
ir vėl pripylus stiklą
sklidinai,
po vieną
skaudžiai
atlenkiau pirštus
kad kitas galėtų gerti
kodėl tu negeri.. .
II
aš beprotystę patenkinau
sausainiais
nedėkingumą nudaviau nepastebėjęs
trupinius atsargiai stumdamas šalin batu
ir stovėjau
įtemptoje
nejaukioje tyloje
kęsdamas bemokslių pirštų iššaukiamus
plieninių siūlų dzvangtelėjimus
tada:
stiklas vyno pasiūlytas
ir mano atsisakymas — kartotas
(jos pirštų krumpliai baltavo aplink palenkto
butelio kaklą)
aš nepakėliau savo akių
o josios
degino mano rankoje jau sklidiną
stiklą
pusiau pajuokianti
pusiau liūdna
tylėjo ir laukė
atsargiai palenkęs galvą
gėriau
bet niekada negrįšiu
ne