Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
SUTEIKĖ TEISĘ GRĮŽTI LIETUVON...
Kažkoks K.B. su grupe turistų 1969 metais nuvažiavo Jugoslavijon. Iš ten, neva labai. netyčia, tik pigių prekių ieškodamas, pateko Italijon. "Mane Italijon pastūmė gobšumas — troškau pigių skudurų", nusižeminęs teisinasi žmogus, o jį "Tiesa" (1973, nr. 115) vadina didžiausiu tėvynės išdaviku, niekšu, nesigaili pikčiausių žodžių. Po trejų metų užsienyje K. B. nusprendė grįžti Lietuvon, atlikti bet kokią bausmę, prisipažinti kaltu, nužemintai visų atsiprašinėti ir vėl gyventi su savo šeima. Tikrąsias tokio nuosprendžio priežastis sunku iš straipsnio ("Savanoriška ištremtis") suvokti, tačiau gyvenimą laisvajame pasaulyje jis piešia juodžiausiomis spalvomis: kentęs alkį, šaltį, policijos persekiojimus ir, žinoma, neapsakomą sąžinės graužimą, kad išdavęs Tėvynę. Tas "tėvynės išdavimas" kartojamas daugelį kartų, ir vargšą K.B. išdaviku vadina visi, pradedant straipsnio autorium, baigiant senojo kolūkio buvusiais bendradarbiais. Kyla klausimas: kodėl to "laisvojo krašto" "laisvas pilietis" negali laisvai išvykti į užsienį ir, ten kiek pagyvenęs, vėl namo grįžti? Kodėl žmogus verčiamas atlikti viešą išpažintį už tai, kas bet kuriame pasaulio krašte yra visai natūralu? "Mane tardė, Lietuvon grįžus. Pasakė, kad užvesta byla. Viską sąžiningai išpasakojau..." Ne tik išpasakojo, bet viešai ir garsiai pasmerkė kapitalistinius kraštus, jų gyvenimo būdą, prižadėdamas niekuomet daugiau iš Lietuvos kojos nekelti. "Už pačius didžiausius pinigus nenorėčiau gyventi kapitalistiniame pasaulyje. Jeigu kas ten ir surištą nuvežtų, vis tiek pabėgčiau ir grįžčiau į Tėvynę" .
K.B. gavo leidimą grįžti, o jo išpažintis suteikė geros medžiagos propagandai, "kitiems pamokyti", kad pro geležinę tvorą nesidairytų. "Aš dėkingas tarybinei liaudžiai, tarybinei vyriausybei, kad manęs neatstūmė, kad leido grįžti į gimtinę, ištaisyti didžiausią gyvenimo klaidą", nužemintai kartoja K.B.
STUDENTIŠKOS ATOSTOGOS
Pasibaigus mokslo metams, Lietuvos studentai ir moksleiviai išsiskirstė po 135 darbo ir poilsio stovyklas, esančias ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje.
GINTARAS PARYŽIUJE
Š.m. vasaros pradžioje Paryžiuje buvo suruošta Lietuvos gintaro ir jo dirbinių paroda. Parodoje buvo daugiau kaip 600 gintaro dirbinių ir natūralių pavyzdžių. Buvo demonstruojamas gintaro apdirbimo procesas specialiomis staklėmis. Ateityje numatoma suruošti Lietuvos meistrų kilimų ir liaudies medžio skulptūros parodas, nes Paryžiuje sulaukta didelio susidomėjimo.
MODERNAUS LINO MODERNIOS KANČIOS
Kai seniau močiutės norėdavusios sugraudinti anūkėlius, pasisiūlydavo pasekti "Lino kančios" pasaką. Štai dabar "Tiesa" (1973, nr. 127) skaitytojams seka modernią anos lino kančios pasakos versiją arba: kas atsitinka su linais, kad fabrikai užtenkamai siūlų nepagamina?
Per eilę metų buvo išauginama per mažai linų, bet 1971 m. derlius buvo geresnis, o pernai — visai pakankamas, ir "planai įvykdyti". Taigi kolūkiai savo paskirtį bent patenkinamai atliko, o kaip toliau? Lengvosios pramonės ministerija prastai vykdė vyriausybės nutarimus. "Daugelį metų, taip pat ir 1972-siais, linų apdirbimo fabrikai apskritai nevykdė tiek stiebelių mirkymo, tiek linų pluošto gamybos planų, o gamybiniai pajėgumai buvo išnaudojami tik 50-60 procentų".
"Nors linų fabrikams stinga darbo jėgos, daug darbo laiko prarandama dėl technologinių ir energetinių įrengimų gedimo, darbo drausmės pažeidimų".
Lengvosios pramonės ministerija planuoja, kad visi linų stiebeliai būtų perdirbti iki naujo derliaus, bet taip niekuomet neatsitinka. "Kaip ankstesniais metais, taip ir pernai, prasidėjus naujo derliaus supirkimui, dar gulėjo neperdirbta seno derliaus 8,5 tūkstančių tonų". Ta linų žaliava, dažnai sukrauta neapdengtose stirtose, supūva, sugenda, fabrikai nepaiso patarimų, laiku nepasiruošia naują žaliavą priimti.
Š.m. pavasarį kolūkiai buvo raginami dar didesnius plotus apsėti linais, išauginti geresnį derlių, o kai reikės jį fabrikams perduoti, vėl prasidės "moderni" lino kančia.
A. JANKŪNAITĖS LAIMĖJIMAS
Iš Peru sostinės Limos A. Jankūnaitė parsivežė krepšinio pasaulio čempionės medalį. Ji ten žaidė su sovietų rinktine ir šį titulą iškovojo jau antrą kartą. Angelė Jankūnaitė yra vilnietė.