J.Stašinskas
Tyrimų duomenys rodo, kad didesnė paauglių dalis bėga iš namų dėl neteisingo auklėjimo ne tik šeimoje, bet ir mokykloje.
Paauglių bėgimo iš namų motyvus galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pavyzdžiui, patys paaugliai dažnai pasisako bijoję bausmės. Mat, už blogą elgesį mokykloje ar namie, už blogus pažymius, pamokų praleidinėjimą ir kitus prasižengimus, už neatlikimą pareigų, tėvai baudžia vaikus fizinėmis bausmėmis.
Bėgančių iš namų paauglių tarpe nemaža yra tokių, kurie nesutaria ne tik su tėvais ir su mokytojais, su klasės vadovu. Mokylos taikomos bausmės — elgesio pažymio sumažinimas, tėvų iškvietimas į mokyklą pokalbiui, pašalinimas iš pamokų — jų neveikia. Bėgančių paauglių elgesys, sprendžiant iš mokyklų charakteristikų, neretai blogėja ne tik namie, bet ir mokykloje. Jie ima blogiau mokytis, auga priešiškumo jausmas mokyklai, išgaruoja dargi buvęs minimalus susidomėjimas dėstomais dalykais. Paaugliai ieško "išsigelbėjimo" nuo gresiančios bausmės mokykloje, praleisdami pamokas, o nuo tėvų bausmės — bėgdami iš namų. Neretai viso to priežastis — blogas mokymasis. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pabėgimai iš namų suintensyvėja mokslo metų laikotarpyje. Jie dažnai būna nesąmoninga paauglio protesto forma dėl tėvų amoralaus gyvenimo, blogo elgesio su vaiku, neturėjimo normalių darbo ir poilsio sąlygų namie. Tokiose šeimose vaikai tiesiog bijo tėvų ir stengiasi gyventi toliau nuo jų autoriteto ir valdžios.
Dauguma paauglių bėga iš namų sistemingai. Pirmas nepilnamečio pabėgimas paprastai buvo dėl rimtesnių priežasčių, negu vėlesnieji. Algis G., ne vieną kartą bėgęs iš namų, papasakojo: "Pirmą kartą pabėgti iš namų buvo labai sunku. Kažko bijojau. Dabar tai ilgai nesvyruoju: kai tik namie man gresia nemalonumai, tuoj ir bėgu". Šis pavyzdys gana tipiškas. Panašiai kaip pirmieji pamokų praleidinėjimai nutiesia kelią vėlesniems, taip ir pirmieji bėgimai iš namų prisideda prie sekančių. Paaugliai įpranta bėgti iš namų dėl pačių menkiausių priežasčių. Pabėgimas pasidaro paauglio reakcija į visus nemalonumus. Pavyzdžiui, paauglys Rimas R., sužinojęs, kad tėvas nenupirks jam žadėto dviračio, keršydamas paliko namus: pasiėmęs svetimą palapinę, jis su draugais visą savaitę gyveno miške. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau.
Kiekvienas paauglio pabėgimas iš namų visų pirma rodo, kad tėvų ir vaikų santykiai nenormalūs. Tik atskirais atvejais vaiko bėgimą iš namų galima paaiškinti vien tik paauglio potraukiu nuotykiams, romantikai. Tokie "bėgliai" dažniausiai stengiasi pasiekti didesnius miestus, nuvykti į pietus, kad galėtų pasižiūrėti nematytos gamtos, žmonių. Gera priemonė kovoti su tokios rūšies pabėgimais iš namų yra ekskursijos, susitikimai su daug mačiusiais žmonėmis, susirašinėjimas.
Pabėgę nepilnamečiai kartais sulaukia paramos iš suaugusiųjų, kurie noriai nuperka bilietus kelionei, suteikia reikiamą informaciją, užuot sulaikę vaikus arba painformavę atitinkamus pareigūnus. Sulaikytas mažametis Saulius L. paaiškino, kad jam "dėdės" ne tik nupirko bilietą, bet ir toliau jį slėpė kelionėje nuo pašalinių akių, kad tik jis galėtų nuvažiuoti pas motiną iš anksto išgalvotu adresu.
Norint užkirsti kelią paauglių bėgimui iš namų, tėvams reikia bendrauti su vaikais, laisvalaikį praleisti kartu su visa šeima. Tai padės stiprinti paauglio ir tėvų ryšius, apribos neigiamą draugų įtaką. Tačiau, kaip rodo tyrimų duomenys, tik 10-15% paauglių praleidžia laiką kartu su šeima: eina į teatrą, kiną, iškylauja gamtoje ir t.t. Dar mažiau tėvai bendrauja su sunkiai auklėjamais paaugliais. Kai kurie tėvai visiškai nesidomi vaikų reikalais, nepasikalba apie jų rūpesčius, jiems nenurodo, kaip būtų galima naudingiau ir įdomiau praleisti laisvalaikį. Savo ruožtu bendravimo su tėvais trūkumą paaugliai kompensuoja tuo, kad susiranda "draugų", kurių elgesys kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Ypatingai mažai sunkiai auklėjamo paauglio elgesiu ir pažangumu domisi tėvas. Didesnis tėvo susidomėjimas vaiko elgesiu, bendras laisvalaikio praleidimas padėtų tėvui ir vaikui psichologiškai suartėti, o tai dažniausiai ir užkirstų kelią paauglio bėgimui iš namų. O nesirūpinimas vaiko interesais, jo vidiniu pasauliu erzina paauglį, stumia jį į gatvę, atveda į teisės pažeidimo kelią. Nepilnametis Tolius Ž. neturėjo namie savo kampo, kur galėtų ruošti pamokas, tėvams buvo neįdomu, kaip jis mokosi, ką veikia laisvalaikiu. Todėl neatsitikinai draugų žodis jam pasidarė svarbesnis, negu tėvų. Galutinai pasidavęs bendraminčių įtakai. Tolius vėliau, pabėgęs iš namų, kartu su kitais berniukais pradėjo vagiliauti.
Be suaugusių priežiūros "bėgliai" paprastai dar giliau brenda į nusižengimus. Juk norint bent keletą dienų pragyventi, išėjus iš namų reikalinga pastogė, maistas. Todėl nenuostabu, kad pabėgėliai pradeda vogti maisto produktus, o kartais apiplėšia pinigų kasas. Kai kurie iš jų jau prieš pabėgimą apsirūpina vogtu maistu ir pinigais. Tyrimų duomenimis, beveik 40% pabėgėlių iš anksto tokiu būdu pasiruošdavo kelionei.
Paauglys bėga iš namų. Tai rimtas signalas tėvams, kad vaikui namie bloga, nėra šiltos geros atmosferos, trūksta nuolatinės, bet taktiškos tėvų kontrolės ir priežiūros.